Praėjusią savaitę Utenoje ir Dzūkijos nacionaliniame parke pradėjo veikti, kaip pranešė Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), dvi naujos aerozolių mėginių ėmimo stotys, skirtos galimam Astravo atominės elektrinės poveikiui vertinti. Jos papildys Lietuvos ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistemą, kurią šiuo metu sudaro dar 47 gama spektrometrinės matavimo stotys.
Aerozolių mėginių ėmimo stotyse mėginiai imami nepertraukiamai, siurbiant didelį aplinkos oro kiekį per specialius filtrus, kurie vėliau analizuojami laboratorijoje. Toks tyrimų metodas leidžia išmatuoti net ir mažiausius aplinkoje esančius radioaktyvių elementų kiekius ir informuoti visuomenę bei atitinkamas institucijas apie nustatytus radionuklidus, susijusius su atominių elektrinių ar branduolinių bandymų veikla.
Naujoji įranga įsigyta ES fondų ir valstybės biudžeto lėšomis.
Aplinkos radiologinis monitoringas Lietuvoje vykdomas jau daugiau nei 50 metų. Jį atlieka AAA. Tačiau nuo 2021 m. sausio 1 d. Vyriausybės nutarimu radiologinis monitoringas bus perduotas Radiacinės saugos centrui, kurio steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija. Taip nuspręsta siekiant optimizuoti dviejų institucijų atliekamas radiologinio monitoringo funkcijas.
Susiję straipsniai:
- URK negalėjo priimti sprendimo dėl Lietuvos pozicijos dėl Astravo atominės elektrinės
- Laikinoji Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupė: reikalingas Baltijos šalių susitarimas regiono saugumo klausimu
- Ženevoje vėl atversta Astravo atominės elektrinės byla
- „Mokslo sriuba“: Kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė?
- „Mokslo sriuba“: Astravo atominė elektrinė – pavojingas statinys prie pat Lietuvos sienos
- Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva
- Aplinkai kenkiantys geoterminiai gręžiniai – jau praeitis
- Miškininkams nerimą kelia panaudotų padangų kapinynai
- Maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai
- L. Balsys: Skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavime žengtas svarbus žingsnis
- Kauno botanikos sodas kviečia pasidairyti po mikroskopinį vandens pasaulį
- „Žemės valanda“ Europai primena – nebeturime teisės laukti
- V. Tavorienė. Briuselis šokdina ūkininkus
- Priimamos paraiškos ES ir nacionalinei paramai gauti pagal „LIFE“ programą
- Ekspertai pateikė pasiūlymus transporto priemonių apmokestinimui Lietuvoje
- Po sprogimo Gardine Nemuno vandens kokybė nepablogėjo
- Gaisrai Černobylio zonoje pavojaus Lietuvai nekelia
- Grąžinti tarą bus paprasčiau: gėrimų pakuotes surinks iš namų
- Atkuriamos upių vagos
- Vandens telkinių būklei gerinti – dar viena ES finansinė parama
- Aplinkos ministerija skiria milijoną eurų gyventojams prisijungti prie centralizuoto nuotekų surinkimo tinklų
- Perkelti stumbrus – nelengvas iššūkis gamtosaugininkams
- Birželio penktąją Aplinkos ministerija kviečia nesinaudoti jokiais vienkartiniais plastiko gaminiais
- Jūros tyrimų mokslininkas: plastiką ne tik perkame, bet ir valgome
- Vienkartiniai puodeliai: naudojami trumpai, tačiau nesuyra dešimtmečius
- Įteisintas išplėtotas radiologinio monitoringo stočių Lietuvoje tinklas
- Vyriausybė pritarė nacionaliniam kovos su klimato kaita planui
- Pakruojo ir Panevėžio rajonuose rastos laikomos pavojingos atliekos
- VU mokslininkė: Plastikas kojų neturi ir negali pats nueiti ir užteršti mūsų aplinkos
- Diena be parduotuvių – galimybė sutaupyti ir mažiau teršti
Stebėjimas, o ne “monitoring”. STEBĖJIMAS. Radiologinis stebėjimas ar stebėsena. Teigimas, kad „monitoringas ir stebėsena, stebėjimas vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai“, mano nuomone, yra nesąmonė.