Antradienis, 3 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Plungės dvaro parke – pusės tūkstančio metų senumo Perkūno ąžuolas traukiantis prisiliesti

www.alkas.lt
2020-07-10 08:00:11
1
Plungės dvaro parke – pusės tūkstančio metų senumo Perkūno ąžuolas traukiantis prisiliesti

Perkūno ąžuolas | Plungės dvaro parko nuotr.

Perkūno ąžuolas | Plungės dvaro parko nuotr.
Perkūno ąžuolas | Plungės dvaro parko nuotr.

Lietuva senovėje buvo ąžuolų kraštas: gamtinės aplinkos raidos tyrinėtojai mano, jog XVI a. ąžuolai galėjo sudaryti 15–20 proc. visų miškų ploto. Tuos laikus mena iki šiol augantis ir žaliuojantis Perkūno ąžuolas, skaičiuojantis 500 metų ar net daugiau. Plungės dvaro parke augantis didingas medis – apipintas ikikrikščioniškomis legendomis ir iki šiol traukiantis turistus ne tik jį pamatyti, bet ir prisiliesti prie jo stipraus kamieno.

Parko gidė Danutė Einikienė pasakoja ekskursijas vedanti jau dvylika metų – per tą laiką pastebėjusi, jog ąžuolas iš tiesų traukia ir ypatingai veikia žmones. „Pirmiausia, tokio galiūno parke apskritai neįmanoma nepastebėti, tačiau mano ilgametė patirtis rodo ir tai,

kad žmonės lyg susitarę, nesąmoningai tiesia rankas prie ąžuolo kamieno – nori jį paliesti. Pas mus parke yra ir daugiau įdomių medžių, pavyzdžiui, Verkiančioji liepa su labai gražia istorija, tačiau būtent prie ąžuolo traukia žmones prisiliesti. Tai gal ir ne iš piršto laužtas pasakymas, kad ąžuolas turi kažkokių energetinių savybių“, – pasakoja moteris.

Perkūno ąžuolas – išties įspūdingas savo dydžiu ir masyvu: jo lajos apimtis siekia apie 25 m, aukštis – 26 metrus, o apimtis 0,9 m aukštyje siekia 4,86 m.

 Perkūno ąžuolas | Plungės dvaro parko nuotr.
Perkūno ąžuolas | Plungės dvaro parko nuotr.

Pavadinimas kilo iš legendų

1960 m. seniausias Plungės dvaro sodybos parko ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, o 1987 m. – respublikinės reikšmės gamtos paminklu. Pasak D. Einikienės, ąžuolas turėtų skaičiuoti apie pusę tūkstančio metų, tačiau kol kas tikslių tyrimų apie jo amžių padaryta nėra. „Šaltiniuose kraštotyrininkė Eleonora Ravickienė mini, kad Perkūno ąžuolui yra apie 500 metų, bet prieš porą metų teko vesti ekskursiją, kurioje buvo mokslininkas – jo nuomone, ąžuolui turėtų būti 700–800 metų“, – sako gidė.

Nepaisant skaičiuojamų šimtmečių, iki šių dienų gyvos legendos apie Perkūno ąžuolo reikšmę ir pavadinimo kilmę. Viena jų pasakoja, kad paskutiniam žemaičiui apsikrikštijus Perkūnas taip supyko, kad trenkė į tą ąžuolą ir jame liko Perkūno kirtis (žaibo žymės).

Kita istorija – romantiškesnė, ji byloja apie gražią mergaitę Galindą, kuri medžioklėje susipažino su jaunikaičiu ir jaunuoliai įsimylėjo vienas kitą. Jaunikaitis žadėjo atsiųsti pas Galindą piršlius, tačiau laikas ėjo, o jų vis nebuvo – tuomet tėvai nusprendė Galindą ištekinti už seno turtingo našlio. Mergina nesutikusi, o pasakiusi, jog prie senojo ąžuolo kurens šventąją ugnį – tokį jos sprendimą palaikė žynys sakydamas, jog dieviška meilė aukštesnė už žemiškąją. Nuo tos dienos Galinda ir kūreno ugnį, tačiau niekaip negalėjo ir užmiršti mylimojo – kartą pro šalį ėjęs žynys pamatė ją verkiančią ir perspėjo, kad taip ji užrūstins dievus. Taip ir nutiko: Perkūnas trenkė į šitą ąžuolą, o atsivėrusioje drevėje pražydo gėlė. Nuo to laiko ąžuolas pradėtas vadinti Perkūno, o žynys Galindai liepė gėlę laistyti ir prižiūrėti. Vieną vakarą, merginai nusileidus prie Babrungo upelio, kitame krante ji pamatė savo jaunikaitį – pasirodo, jis buvo išjojęs ginti savo tėvynės.

„Dėl šios legendos jaunavedžiai šį ąžuolą mėgsta ir lanko, tikėdami, kad atėję prie jo sustiprins savo santuoką“, – sako gidė D. Einikienė.

 Perkūno ąžuolas | Plungės dvaro parko nuotr.
Perkūno ąžuolas | Plungės dvaro parko nuotr.

Ąžuolynai – svarbūs prigimtiniam tikėjimui

Kaip pasakoja pašnekovė, Plungės parkas yra įsikūręs seno žemaitiško miško – alko vietoje, tai yra, šventvietėje. „Kad tai yra senoji žemaičių šventvietė, sprendžiama pagal ąžuolų masyvus – kaip gražiai čia grupėmis auga seni ąžuolai. Netgi dvaro savininkas kunigaikštis Mykolas Oginskis šitą žinojo ir dvaro sodyboje įsikūrusį parką stengėsi išsaugoti, puoselėti, tvarkyti taip, kad nepažeistų jau esančios vienovės“, – sako ji.

Pasak D. Einikienės, ąžuolynai ikikrikščioniškais laikais buvo šventa vieta ir būtent ąžuole gyveno net trys baltų dievai: vyriausiasis dievas Perkūnas, derlingumo ir karo dievas Patrimpas bei mirties (smerčio) dievas Pikulis. „Ši dievų triada nurodo visą gyvenimo ciklą, kuriuo tuo laiku gyveno mūsų protėviai, taigi šie dievai buvo be galo svarbūs“, – teigia D. Einikienė.

Pašnekovė pasakoja, jog žmonės, gerbė savo dievus, tikėjo ir paties ąžuolo galia. „Ąžuolo šakelė, parsinešta į namus, reiškė apsaugą nuo to paties Perkūno, nes žmonės tikėjo, kad Perkūnas yra teisėjas, teisybės pasakytojas: galvodavo, kad nutrenkia blogą žmogų, sudegina namus irgi ne be priežasties ir panašiai. Taip pat buvo tikima, kad Kriviui ąžuolas pašnabžda vieną ar kitą sprendimą“, – sako ji.

Su visomis Žemaitijos kelio istorinėmis-religinėmis vertybėmis ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete www.zemaitijoskelias.lt arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją aplikaciją „Žemaitijos kelias“. Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.

 Perkūno ąžuolas | Plungės dvaro parko nuotr.
Perkūno ąžuolas | Plungės dvaro parko nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kartenos piliakalnio kompleksas: istorijos apie žemaičių karalių, minkštus akmenis ir laumes
  2. Senosios Videniškių šventovės – Kentauro dinastijos reliktų atspindys (video)
  3. Ką pasakoja prisikeliantys Žemaitijos dvarai
  4. J. Trinkūnas. Aistuva
  5. „Stebuklingas“ Erškėtyno šaltinis – Žemaičių šventyklos dalis?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Rokas says:
    5 metai ago

    Kas saugo dokumentą nustačiusįjį amžių?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Birželio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos | Asociatyvi nuotr.
Lietuvoje

Birželio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos

2025 06 03
Barbora Radvilaitė XVIIIa. | wikipedija.org nuotr.
Istorija

Dvi karalienės, dvi legendos – tarptautinė paroda apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę

2025 06 03
Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią
Istorija

Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

2025 06 03
Fotkelis, Poezijos pavasario baigiamasis vakaras | Laisvės žodžiai, MB nuotr.
Kultūra

Baigėsi 61-asis „Poezijos pavasaris“ – eilėraščiai skambėjo nuo Čikagos iki Šilavoto davatkyno

2025 06 03
Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje | unesco.lt nuotr.
Lietuvoje

Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje

2025 06 03
Ukrainos ir Rusijos derybos Turkijoje 2025-06-02
Naujienos

Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties

2025 06 02
Prezidentas susitiko su V. Zelenskiu
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu

2025 06 02
Seimas
Lietuvoje

Šią savaitę Seimas išklausys Prezidento metinį pranešimą

2025 06 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • taiva apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • taškas apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Rimvydas apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Birželio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos
  • Dvi karalienės, dvi legendos – tarptautinė paroda apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę
  • Ansamblių vakaras sugrįžta: šimtai atlikėjų kviečia į šventę prie Bėlio ežero
  • Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

Kiti Straipsniai

Aliuvinių miškų karalystė | vstt.lrv.lt nuotr.

Aliuvinių miškų karalystė

2025 05 13
Lietuvos nacionalinio muziejaus Pilininko namas | S. Samsonas, LNM nuotr.

Namas, kuriame sprendėsi likimai: Pilininko namo istorija, legendos ir atradimai

2025 03 19
Deivė Veliuona, Veliuonoje, Jurbarko r. (skulptorius Erikas Daugulis)

A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (II)

2025 01 17
Palangos kurorto muziejus kviečia dalyvauti poezijos varžytuvėse

Palangos kurorto muziejus kviečia dalyvauti poezijos varžytuvėse

2025 01 14
Šarūnas Laužadis | lrs.lt nuotr.

A. Podnebesnova. Švenčionių krašto praeities aidai Šarūno Laužadžio legendose

2024 11 04
Didikų Goštautų kelias Liubavo dvare | G. Karoso nuotr.

Ryšių įtaka dvarams: amžių kelionė

2024 10 17
A. Mažiulis. Senovės lietuvių tikėjimas

A. Mažiulis. Senovės lietuvių tikėjimas

2024 10 15
XIX Tarptautinė Mykolo Oginskio šventė Plungėje | visitplunge.lt nuotr.

Artėja XIX Tarptautinė Mykolo Oginskio muzikos šventė Plungėje

2024 08 29
Tūba | S. Narkaus nuotr.

Plungėje pristatoma žinomo menininko Žilvino Kempino kūryba

2024 07 20
Raganų eglei reikalinga pagalba | vstt.lrv.lt nuotr.

Raganų eglei reikalinga pagalba

2024 07 09

Skaitytojų nuomonės:

  • taiva apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • taškas apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Rimvydas apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties
  • Bartas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Universitetų uždarymas ir asmeninė Skvernelio kolegija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai