Seimas priėmė Strateginio valdymo įstatymą ir beveik 40 lydimųjų teisės aktų pakeitimus kuriais patvirtinta strateginio valdymo pertvarka. Šiai pertvarkai keliamas tikslas: aiškus planavimas – lengvas įgyvendinimas.
Strateginio valdymo pertvarka visi valstybės strateginio planavimo procesai bus susiejami į vientisą sistemą ir užtikrinamos jo sąsajos su biudžetu, t. y. kiekviena sistemos dalis tvariai aprūpinama finansais.
Investicijos bus planuojamos vadovaujantis bendra planavimo tvarka ir nukreipiamos į didžiausią potencialą turinčias valstybės teritorijas. Planavimo sistemos dalyvių dokumentų lentynos taip pat taps gerokai tuštesnės, nes daugiau nei perpus sumažės planavimo dokumentų skaičius (nuo 290 iki maždaug 100 dokumentų).
Planavimo dokumentai bus skirstomi į 3 lygmenis: strateginio, programavimo ir veiklos lygmens planavimo dokumentus.
Pasak Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės Guodos Burokienės, šis sprendimas yra itin reikšmingas strateginio valdymo raidai Lietuvoje, nes visos pagrindinės strateginio valdymo ir planavimo taisyklės sistemiškai perkeliamos į įstatymų lygį, aiškiai įvardijama, kas ir už ką bus atsakingas. Nustatoma aiški tikslų piramidė, kai pirmiausia yra susitariama dėl valstybės vystymosi krypčių, tada numatomi tikslai, kaip tą vystymąsi užtikrinti ir, galiausiai, nustatomi būdai, kaip numatytus tikslus pasiekti ir skiriamos lėšos. Toks tikslų „nuleidimas“ leidžia tikėtis, kad suderinus į rezultatą orientuotą planavimą ir aiškius finansus bus galima kryptingai siekti valstybės pažangos ir ją išmatuoti“, – teigė Seimo komiteto vadovė.
Už Strateginio valdymo įstatymą balsavo 92 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė – 29.
