Seimas svarstys teisės aktų projektus, didinančius politinių partijų ir kampanijų finansavimo skaidrumą

Seimas svarstys Baudžiamojo kodekso (projektas Nr. XIIIP-3126) ir 6 lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama didinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumą ir stiprinti finansavimo kontrolę. Po pateikimo jiems pritarė 54, prieš balsavo 3, susilaikė 29 Seimo nariai.

Teikiamais projektais siūloma nustatyti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių, taip pat ir visuomeninių rinkimų komitetų, finansavimą; numatyti finansinio pobūdžio priemones politinėms partijoms už lėšų panaudojimą iš neteisėtų finansavimo šaltinių; apriboti grynųjų pinigų, įskaitant ir nario mokestį, naudojimą partijų veikloje; nustatyti politinių kampanijų išlaidų kontrolę ir politinių partijų atskaitomybę; užkirsti kelią piktnaudžiavimams pasinaudoti paramos gavėjo statuso suteikiamomis lengvatomis.

Baudžiamajame kodekse siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių, įskaitant visuomeninius rinkimų komitetus, finansavimą. Baudžiamojon atsakomybėn siūloma traukti asmenis, kurie draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje.

Siūloma kriminalizuoti ne tik neteisėtos paramos teikimą, kai tuo siekiama politinę partiją ar politinę kampaniją finansuoti tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, bet ir priėmimą bet kokiu būdu.

Kodekse siūloma įtvirtinti sąvoką „lėšos ar kitokia materialinė parama“, kuri apimtų pinigines lėšas, kilnojamus ar nekilnojamus daiktus, kitas turtines vertybes arba kitus turtinę vertę turinčius materialius ar nematerialius objektus, bet kokias turtinę vertę turinčias paslaugas, įskaitant nuolaidas, reklamą, neatlygintai perduotus ar suteiktus naudoti daiktus, neatlygintinai suteiktas paslaugas, turtinės prievolės sumažinimą ar pašalinimą ir pan.

Pasak projektus pristačiusio teisingumo viceministro Ernesto Jurkonio, Politinių partijų įstatyme ir Politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme siūloma numatyti, kad jeigu politinė partija gavo neteisėtu būdu lėšų, tokią pačią lėšų sumą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nurodymu turi grąžinti į biudžetą.

Siekiant apriboti grynųjų pinigų, įskaitant nario mokestį, naudojimą partijų veikloje, Politinių partijų įstatymo pataisų projekte numatoma, kad visos politinės partijos išlaidos, išskyrus išlaidas politinei kampanijai finansuoti, turėtų būti apmokėtos tik iš politinės partijos banko sąskaitos. Banko pavedimu turėtų būti mokamas ir nario mokestis, viršijantis 0,3 vidutinio minimalaus darbo užmokesčio dydį, tai yra 265 eurus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisų projekte siūloma didinti komisijos galias, kuriai siūloma suteikti teisę reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų informacijos, kuri būtina jų tyrimams atlikti, taip pat suteikiama teisė atlikti tokius tyrimus.

Tais atvejais, kai VRK, vykdančiai tyrimą dėl šiurkštaus politinės partijos įstatymo pažeidimo, politinė partija turimų dokumentų ir informacijos nepateikia, VRK numatoma suteikti teisę tokiai politinei partijai sustabdyti valstybės biudžeto asignavimų skyrimą.

Projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti pratęstoje VI (pavasario) sesijoje.