Norėdami kuo daugiau žinoti apie paukščių (pirmiausiai įprastų rūšių vietinių populiacijų) gausą ir jos pokyčius, nuo 1985 m. grupė šalies ornitologų ar tiesiog paukščių stebėtojų atlieka Lietuvoje besiveisiančių paukščių populiacijų gausos stebėsenos tyrimus.
Daugeliui žinomi LOD sumanyti ir rengti Lietuvos perinčių paukščių tyrimai, kurių rezultatai paskelbti tiek nacionaliniame leidinyje, tiek buvo panaudoti leidžiant abu Europos perinčių paukščių atlasus.
Kasmet skelbiame „Metų paukščio“ akciją, rengiame žiemojančių vandens paukščių apskaitas, taip pat atliekame tam tikrų rūšių tyrimus įgyvendinamų gamtosauginių projektų metu ar teikdami tikslinių paukščių tyrimų paslaugas.
Tačiau šiai dienai didžiausio dėmesio susilaukia visoje šalies teritorijoje vykdomų įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių gausos tyrimai.
Tai paaiškinama šių tyrimų svarba siekiant ne tik kaimo paukščių, bet ir visos biologinės įvairovės apsaugos gerinimo agrariniame kraštovaizdyje.
Pernai Europos Komisija (EK) įteisino agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indikatorių (AKPPI) oficialiu biologiniu statistiniu rodikliu, ir jį naudos naujosios žemės ūkio politikos palankumo biologinei įvairovei vertinimui.
LOD vykdomų kaimo kraštovaizdžio tyrimų rezultatai už 2000-2022 metus sukėlė plataus masto diskusijas apie būtinus žemės ūkio politikos pokyčius.
Jau rašėme, jog įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių būklė yra bloga ir kasmet nyksta vis sparčiau:
– 2000-2022 m. laikotarpiu stebėtų įprastų kaimo paukščių bendra gausa sumažėjo 54,76 proc., t.y. 2,4 proc. punkto per metus, o
– paskutinių 9 metų laikotarpiu (2014-2022 m.) gausa mažėjo dar sparčiau: per laikotarpį sumažėjo beveik 40 proc., t.y. ji mažėjo vidutiniškai po 4,35 proc. punktų per metus.
Taigi, per paskutinius 9 metus įprasti kaimo kraštovaizdžio paukščiai nyko kone dvigubai sparčiau nei nuo šio amžiaus pradžios, kas parodo, jog šio laikotarpio žemės ūkio praktika buvo ypač nepalanki biologinei įvairovei ir lėmė jos nykimo spartėjimą.
Būtent LOD patekti duomenys šiais metais įvairiuose šalies visuomenės sluoksniuose sukėlė plačias diskusijas apie blogėjančią biologinės įvairovės būklę žemės ūkio kraštovaizdyje bei būtinybę daryti žemės ūkio politikos pokyčius.
Todėl mes norime širdingai padėkoti LOD stebėtojams, kurie ne vienerius metus vykdė įprastų paukščių apskaitas!
Nors kai kurie oponentai, daugumoje intensyvaus žemės ūkio sektoriaus atstovai, viešoje erdvėje abejoja LOD surinktais duomenimis, esame kaltinami gebėjimų stoka (atseit ne mokslininkai šiuos tyrimus daro, o „kažkokie“ mėgėjai), Lietuva privalo skaičiuoti AKPPI statistinį rodiklį (angl. – Farmland Bird Index, FBI), ir jį viešinimui teikti ES Statistikos Valdybai EUROSTAT bei tarptautinei Europos Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijai (EBPO; angl. – OECD).
Kad ir kaip mūsų priešininkams nepatinka, tačiau tokie yra EK reikalavimai šalims, kurios gauna finansinę paramą žemės ūkio ir kaimo plėtrai (beje, tai didžiausias ES skiriamas paramos mechanizmas Lietuvai).
Mat, remiantis AKPPI rodikliu Europos Komisija stebi ar ES narėms žemės ūkio paramai skiriamos lėšos nenulemia blogėjančios biologinės įvairovės būklės kaimo kraštovaizdyje.
Deja, būtent tai mes ir stebime Lietuvoje. Būtent todėl oponentai ir kelia LOD duomenų patikimumo klausimą.
Tačiau į tai galime atsakyti, jog tai nėra LOD savarankiškai suplanuoti tyrimai su draugijos atlikta duomenų analize ir jų interpretacija.
Iš tikrų, kad AKPPI rodiklis patektų į EUROSTAT ir EBPO duomenų bazes, kiekvienoje šalyje surinkti įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių duomenys yra siunčiami nepriklausomoms, EK pasiriktoms institucijoms – šiuo metų tai Čekijos ornitologų draugija, Šveicarijos ornitologijos institutas ir Katalonijos ornitologijos institutas.
Šių institucijų žinovai atidžiai peržiūri stebėtojų surinktus duomenys, vertina tyrimų duomenų aprėptis, reprezentatyvumą.
Dėl reikalaujamos pakankamos didelės kasmetinių stebėjimų apimties, LOD šiai dienai yra bene vienintelė šalyje organizacija, turinti tokiems tyrimams pakankamą stebėtojų skaičių.
Beje, faktiškai daugumoje Europos šalių įprastų paukščių gausos tyrimus atlieka su paukščių apsauga susijusios draugijos, papildomai pasitelkdami paukščius gerai pažįstančius savanorius.
Visais atvejais, surinktus duomenis apibendrina ir tinkamai sutvarko mokslinę duomenų analizės patirtį turintys ornitologai.
Nors grupelė LOD savanorių įprastų paukščių apskaitas Lietuvoje pradėjo vykdyti gana seniai, tačiau iki šiol kasmet atliekamų tyrimų apimtis balansuoja ant mažiausių reikalavimų ribos.
Mat apimtys yra nustatomos pirmiausiai atsižvelgiant į šalies dydį, taip pat atskirų regionų geografinius bei ūkininkavimo ypatumus.
Tinkamos apimtys reikalingos siekiant surinkti duomenis apie visų įprastų rūšių populiacijų gausos dinamiką, duomenis apdorojant taikant matematinės statistikos būdus.
Todėl LOD labai svarbu, kad plėtojant šiuos tyrimus, į paukščių apskaitos vykdytojų – savanorių būrį įsijungtų kuo daugiau žmonių.
Pavyzdžiui pernai, 32 stebėtojai atliko įprastų kaimo paukščių apskaitas beveik 80-yje tyrimų maršrutų. Tačiau mes turėtume pasiekti ne mažiau 100 apskaitų maršrutų ribą!
Svarbiausi LOD vykdomos įprastų besiveisiančių paukščių populiacijų stebėsenos (ĮPGS) artimiausi uždaviniai:
– Plėtoti agrarinio kraštovaizdžio įprastų besiveisiančių paukščių populiacijų stebėsenos vietovių geografinę aprėptį, siekiant artimiausioje ateityje apimti visas šalies savivaldybes;
– Plėtoti miškingo kraštovaizdžio įprastų besiveisiančių paukščių populiacijų stebėseną suformuojant reprezentatyvų paukščių apskaitų vietovių tinklą.
Tai svarbu, nes ES baigia derinti ir šiais metais planuoja įteisinti ES Miškų monitoringo teisinį aktą, pagal kurį miškingo paukščių populiacijų indikatorius (MPPI; angl. – FoBI) taip pat taps oficialiu statistiniu biologiniu rodikliu, ir jis bus naudojamas miškų ūkio palankumo biologinei įvairovei vertinimui.
Tokiu atveju be LOD stebėtojų įsitraukimo, šis darbas bent artimiausiu metu būtų sunkiai įgyvendinamas mūsų šalyje.
Sprendžiant šiuos uždavinius, 2024-2026 metais pirmiausia kviečiame dabartinius apskaitų vykdytojus tęsti Jūsų vykdytą LOD ir šalies paukščių bei visos biologinės įvairovės palaikymui svarbią veiklą.
LOD sekretoriatas dalyvauja diskusijose dėl tokių tyrimų bent dalinio finansavimo, kas stebėtojams padengtų bent kuro ir apskaitoms sugaišto darbo laiko kaštus. Bet kuriuo atveju, sekretoriatas suras lėšų šioms išlaidoms padengti.
Tuos, kurie apskaitas pernai atliko 1-2 vietovėse/maršrutuose, prašome pagal galimybes jų skaičių padidinti apie tai informuojant LOD sekretoriatą.
Nuo šių metų įprastų paukščių apskaitas organizuos ir su stebėtojais bendraus daugeliui pažįstamas Gintaras Riauba.
Kviečiami visi draugijos nariai prisidėti prie šio LOD siekio, kad prie paukščių apskaitų prisijungtų kuo daugiau naujų žmonių, kurie balandžio-birželio mėnesiais vykdytų įprastų rūšių paukščių apskaitas.
Atkreipiamas dėmesys, jog svarbiausias kvalifikacinis reikalavimas įprastų rūšių paukščių apskaitų vykdytojams – gebėti suaugusių įprastų paukščių rūšis identifikuoti (atpažinti) gamtoje iš būdingos išvaizdos, balsų bei elgesio.
Čia norima aiškiau pabrėžti, jog kvalifikacinio reikalavimo atpažinti, identifikuoti retas ar sunkiau pažįstamas paukščių rūšis tikrai nėra.
Tai pageidautina, bet nėra būtinybė. Jei tyrėjas nepažįsta vienos ar kitos paukščių rūšies, tai yra tik tam tikras jo darbo trūkumas, nes jis apie tokias rūšis nesurenka duomenų.
Tačiau to nereikėtų sureikšminti – galima tirti tik dalį rūšių, kurias tyrėjas tikrai pažįsta. Čia verta prisiminti labai prasmingą posakį: „Niekas negimė mokėdamas“.
Asmuo, pradėjęs mokintis paukščius pažinti prieš metus, vargiai gali pažinti visus paukščius (ypač iš jų giesmių, bendravimo balsų).
Toks gebėjimas atsiranda tik po ilgesnio laiko stebint paukščius gamtoje arba daugiau bendraujant su aukštesnės kvalifikacijos tyrėjais.
Dėl to labai svarbu pradedantiesiems tyrėjams suprasti, jog vienos kitos paukščių rūšies nepažįstantis stebėtojas nepablogina kitų tyrėjų surinktų duomenų apie žinomas paukščių rūšis.
Ne visas paukščių rūšis pažįstantis tyrėjas turi tik vengti daryti kokias nors apibendrinančias išvadas apie tirtą paukščių bendriją, tačiau jo surinkti duomenys apie gerai pažįstamų rūšių vietos populiacijų gausą pilnai gali būti naudojami paukščių populiacijų stebėsenos tikslais.
Todėl kviečiama šiame ilgalaikiame sumanyme dalyvauti visus, kas pažįsta paukščius ar nori išmokti juos pažinti.
Tų, kas turi norą ir siekia geriau pažinti paukščius, rengėjai prašo jiems pranešti.
Tokiems žmonėms Lietuvoje numatoma rengti specialius mokymus.
Tikimasi, jog ši, tarp Vakarų Europos šalių gyventojų labai paklausi paukščių stebėjimo ir tyrimo visuomeninė veikla ras daugiau pasekėjų ir Lietuvoje.
