Ketvirtadienis, 4 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

G. Navaitis. Svajonė ar siekiamybė: laiminga visuomenė, laimingas gydytojas, laimingas ligonis?

Gediminas Navaitis, www.alkas.lt
2020 06 07 08:00
11
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu daug kas tapo medicinos specialistais, o internete paskelbta įstabių gydymo teorijų. Tuo pat metu sveikatos apsaugos sistemos vadybininkai dažnai nesutarė, atrodė lyg pasiklydę rūke. Gal visuomenei, sveikatinimo vertinimo mėgėjams ir specialistams būtų lengviau susikalbėti, jei jie sutartų, kokiu matu išmatuos sveikatos apsaugos sistemos sėmes ar nesėkmes.

Vertinti galima labai įvairiai: pagal naujas statybas arba pagal „optimizuojant tinklą“ uždarytų medicinos įstaigų skaičių, pagal dar ką nors ir galiausiai paaiškės, kad vertinama vadovaujantis kaštų ir naudos principu. Kitaip sakant, pagal tai, kokią didžiausią naudą galima gauti už pinigus. Toks požiūris rinkos ekonomikoje laikomas savaime suprantamu.

„Savaime suprantamas“ tiesas įdomiausia aptarti, jei  prisiminsime, kad galimas ir kitas požiūris, kurį siūlo laimės ekonomika. Juo vadovaujantis siekiamybė taptų aukštesnis BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksas.

Kaip tapti laimingu moko visos dvasinio tobulėjimo mokyklos. Nėra keblu tiksliai įvertinti atskiro žmogaus materialinę gerovę, sudėtingiau – jo gyvenimo kokybę, prasmę ir laimę, dar sudėtingiau taip vertinti bendruomenes ar valstybes. Todėl tik XX a. antroje pusėje pradėta matuoti skirtingų grupių, įvairių šalių piliečių laimingumo lygį ir šie matavimai iškart suteikė naujų perspektyvų ekonomikai ir politikai. Jie atskleidė taip vadinamą Easterlin‘o paradoksą. Jo esmė – bendrajam vidaus produktui (BVP) pasiekus tam tikrą lygį, kuris leidžia valstybę priskirti prie „pirmojo pasaulio“ šalių, tolesnis BVP augimas nedaro įtakos žmonių, laikančių save laimingais, kiekiui ir vis menkiau susijęs su gerovės kilimu. Lietuva, beje, irgi priklauso šiai šalių grupei.

Tokie tyrimai tapo ir postūmiu kurtis naujai socialinės, politinės ir ekonominės minties krypčiai – laimės ekonomikai. Esminė šios krypties nuostata skirianti ją nuo rinkos ideologijos atstovų – ne tas, kuris daugiau uždirba yra laimingesnis, o laimingesnis žmogus sugeba daugiau uždirbti. Būtent laimingieji yra ekonominė vertybė. Būtent jie pasirūpina, kad visi būtų pavalgę, apsirengę ir turėtų stogą virš galvos. Be to, jie linkę teigiamai vertinti save ir aplinkinius, sukuria tvirtesnes šeimas, yra draugiškesni, tolerantiškesni, pilietiškesni …ir sveikesni.

Į sveikatos apsaugos sistemą irgi galima pažvelgti vadovaujantis laimės ekonomikos požiūriu, teikiant pirmenybę laimei. Toks požiūris remiasi ir tyrimais patvirtintu faktu – laimės išgyvenimas ir psichinė sveikata gali būti vertinami kaip vienas subjektyvią gerovę apibudinantis veiksnys.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) konstitucijoje siūloma sveikatos samprata, kuri apibrėžia ją kaip „geros fizinės, psichinės ir socialinės savijautos būsena, o ne tik ligų ar fizinių trūkumų nebuvimą.“ Analizuojant šią sveikatos sampratą galima atkreiti dėmėsį ir į PSO pranešimą, skirta psichikos sveikatai. Jame formuluojamas psichikos sveikatos apibūdinimas, kuris pabrėžia, kad psichikos sveikata – tai geros savijautos būsena, leidžianti individui pritaikyti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, veiksmingai dirbti bei prisidėti prie visuomenės vystymosi.

Nekelia abejonių, kad toks psichinės sveikatos apibrėžimo turinys yra grindžiamas socialinio veikimo dėmeniu bei susieja ją su subjektyviu laimės išgyvenimu. Todėl galime konstatuoti, kad ir laimės išgyvenimo stoka gali būti įvertinta, kaip psichikos sveikatos problema. Šiuos pastebėjimus reikšmingai papildo ir psichologo M. Argyle daugelio laimės ir sveikatos sąryšių tyrimų rezultatų apibendrinimas – laimingesni žmonės yra sveikesni ir ilgiau gyvena. Jis taip pat pažymi, kad šie tyrimai patvirtino priežastinį ryšį: laimingesni yra sveikesni, o ne sveikesni yra laimingesni.

Požiūrio, kad teisė į psichinę sveikatą ir gerovę yra svarbi laimės prielaida, niekas neginčija, tačiau modernių šalių sveikatos apsaugos sistemos vis dar nukreiptos ne į laimės kūrimą, o į ligų gydymą. Netgi ligų prevencijai skiriama vos keli procentai sveikatos apsaugos sistemos biudžeto, o visuomenės dvasinės gerovės kūrimas ar atkūrimas dažnai net nepaminimas tarp sveikatos politikos tikslų. Sveikatos apsaugos sistemos prioritetus aiškiai atskleidžia psichinės sveikatos problemų mąsto ir joms įveikti skirtų lėšų sugretinimas.

PSO duomenimis išsivysčiusių šalių gyventojai nuolat patiria stresą ir kenčia nuo depresijos, miego sutrikimų, o viso pasaulio žmonės dar ir nuo chroniškų skausmų. PSO nurodo, kad išsivysčiusiose šalyse pusė visų negalios (psichinės, fizinės ir socialinės) atvejų yra nulemta psichinių sutrikimų, o jiems įveikti yra skiriama 7 proc. JAV, 11 proc. Vokietijos, 13 proc. Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sistemų lėšų.

Nurodyti skaičiai patvirtina, kad visuomenės laimės lygis nėra politikos tikslas, kad depresijos ar panašūs sutrikimai suvokiami kaip išimtinai individualios problemos, kurias turi įveikti sveikatos apsaugos sistema, o ne visa visuomenė.

Kenčiantis nuo depresijos, vartojantis narkotikus, piktnaudžiaujantis alkoholiu žmogus tikrai nėra laimingas. Jei jo neigiami išgyvenimai peržengia ribą, jis gali apsispręsti savižudybei. Rinkos ekonomikoje mėgstama daug ką apskaičiuoti, tačiau apie žmogaus gyvybę kalbama kaip apie neįkainuojamą dalyką, kuris jokiu būdu nesietinas su pinigais. Nors žmogaus gyvybė ir jos įkainojimas, yra daug tikslesnis ekonominio išsivystymo rodiklis nei BVP dalis vienam gyventojui. Dažniausiai tokie įkainojimai remiasi teismų praktika ir draudimo bendrovių apskaičiavimais kai vidutinė vidutinio amžiaus žmogaus gyvybės kaina prilyginama metinių piniginių pajamų sumai ir gretinama su vidutinės mirties tikimybę. Pagal tokius apskaičiavimus Liuksemburgo piliečio gyvybė vidutiniškai įkainuojama 5 milijonais eurų, Švedijos – 2,4 milijono, Portugalijos – 1 milijonu. Lietuva pagal daugelį socialinių ekonominių rodiklių yra 30-50 vietoje tarp pasaulio valstybių. Todėl pagrįsta prielaida, kad jos piliečio gyvybė būtų įvertinta iki milijono eurų.

Sugretinus šiuos skaičius su savižudybių skaičiais tenka konstatuoti, kad dėl nepakankamo dėmesio piliečių psichinei sveikatai, jų dvasinei būklei, o apibendrintai – laimei, pačiais minimaliausiais apskaičiavimais per laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo bent vienų metų valstybės biudžetas prarastas dėl savižudybių. Jei prisiminsime ir kitus su psichinės sveikatos stoka – alkoholizmu, narkomanija, depresija, nemiga ir pan. – patiriamus nuostolius, pagrįstai galėsim kalbėti apie dviejų-trijų metų valstybės biudžeto dydžio praradimus. Sugretinus šiuos skaičius į išlaidomis minėtoms problemoms spręsti dar kartą tenka konstatuoti – visuomenės laimės lygio ignoravimas sukelia išskirtinai žymius finansinius nuostolius.

„Pasaulio laimės tyrimo ataskaitoje 2019“ (World Happiness Report 2019) pateikiami duomenys apie skirtingų socialinių, ekonominių, psichologinių veiksnių įtaką laimei. Nagrinėta pajamų, išsilavinimo, užimtumo, šeimos (partnerystės) fizinės ir psichinės sveikatos įtaka. Paaiškėjo, kad didžiausią neigiamą poveikį laimei JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje darė psichinė liga. Indonezijoje jos įtaka irgi buvo svarbi, bet mažesnė nei pajamų. Tyrėjai apskaičiavo kaip pasikeistų laimės lygis jei būtų panaikinta, kurio nors veiksnio įtaka. Didžiausias teigiamas pokytis būtų pasiektas panaikinus psichines ligas.

Įgyvendinant laimės ekonomikos (todėl ir kalbama apie laimės ekonomiką, o ne vien apie laimę) sprendimus svarbi išlaidų analizė. Ji parodė, kad, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, norint išspręsti vieno skurstančio problemas reikėtų vidutiniškai 180 tūkst. svarų, išgydyti nuo fizinių ligų – 100 tūkst., sukurti darbo vietą bedarbiui – 30 tūkst., išgydyti nuo psichinių ligų – 10 tūkstančių. Šie skaičiai rodo galimybes didinti BNL indeksą konkrečioje šalyje ir konkrečiu laiku, tačiau atskleistas dėsningumas yra pakankamai akivaizdus.

Skurdo mažinimo programos laikomos būtinomis ir turinčiomis pakeisti visuomenės laimės lygį. Tačiau laimės tyrimai patvirtina, rašo anglų ekonomistas R. Lajardas (Layard), psichinė sveikata daro didesnį poveikį visuomenės laimei. Todėl jos kūrimas ir saugojimas turėtų tapti svarbiu politikos tikslu. Bendruomenės vystosi arba sveikatą saugančia arba sveikatą žalojančia kryptimis. Laimingos visuomenės kūrimo galimybė neatsiejama nuo jos narių dvasinės sveikatos.

Valdžia, priimdama atitinkamus sprendimus, gali pakankamai daug padaryti, kad užtikrintų deramą rūpinimąsi piliečių laimę bei visais, turinčiais psichikos problemų. Geresnis visuomenės psichologinis švietimas, informavimas apie psichikos sunkumų savitumą paskatintų žmones aktyviau ieškoti pagalbos, o prieinamesnio pagalbos jiems įstaigų tinklo kūrimas sudarytų tam prielaidas. Toks sveikatos politikos tikslo numatymas padidintų tinkamai gydomų asmenų skaičių, skatintų geriau parengti būsimus medikus, ypač tuos, kurie dirbs pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, spręsti psichikos problemas. Nemažiau svarbu, kad išplėtotos visuomenės švietimo programos paskatintų piliečius geriau suvokti savo ir artimųjų psichologines problemas. Todėl išaugtų savalaikių kreipimusi pagalbos skaičius, o drauge palengvėtų specialistų darbas, didėtų pagalbos veiksmingumas.

Visa tai neabejotinai kainuoja, tačiau anksčiau pateikti sveikatos apsaugos sistemos finansavimą iliustruojantys skaičiai rodo, kad perspektyviai, galinčiai esmingai keisti visuomenės laimės lygį krypčiai, lėšų skiriama nepakankamai. O jos neabejotinai atsipirktų, nes piliečiai sulaukę pagalbos sėkmingiau dirbtų profesinį darbą ir kas dar svarbiau, jos padidintų daugelio žmonių gyvenimo kokybę bei visuomenės laimės lygį.

Sveikatos ir visuomenės laimės lygio sąsajos nekelia jokių abejonių, bet subjektyvus ligonio gerovės kriterijus nėra reikšmingas vertinant sveikatos apsaugos sistemos veiksmingumą. Todėl šios sistemos indėlis į visuomenės laimės lygio kėlimą nėra toks koks galėtų ir turėtų būti.

Autorius yra Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Navaitis. Atgyvenęs ugdymas – visuomenė be ateities
  2. G. Navaitis. Kam naudinga mokesčių „reforma“?
  3. G. Navaitis. Nori išgyventi – tapk nacionalistu
  4. G. Navaitis. Kiek kainuoja abejingumas dvasinei gerovei?
  5. G. Navaitis. Atsakomybė už žodžius
  6. G. Navaitis. Postūmis emigracijai 
  7. G. Navaitis. Kandidatų patikra
  8. G. Navaitis. Pamiršta suvereno diena
  9. G. Navaitis. Mažiau vergų – tvaresnė ekonomika
  10. G. Navaitis. Ką ruošia Lietuvos švietimo sistema?
  11. G. Navaitis. Trumpiau dirbi – geriau gyveni
  12. G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: kur paimti pinigų laimei nupirkti? (III)
  13. G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I)
  14. G. Navaitis. Laimės ekonomika – gerovė piliečiams, grėsmė valdantiems
  15. Laimės ekonomikos idėjos skinasi kelią į gyvenimą
  16. „Iš savo varpinės“: P. Gylys: Dabartinis ekonomikos modelis įžanga į katastrofą (video)
  17. Geriausia vieta gyventi. Gal vis dėlto Lietuva?

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Vilnietis says:
    9 mėn. ago

    . Pradejau suprasti kas yra laimes ekonomika ir kodel jos reikia Lietuvai.

    Atsakyti
  2. Rimvydas says:
    9 mėn. ago

    Labai teisingi pastebėjimai. Lietuvai reikia naujo požiūrio ir naujų idėjų, nes dvasinė gerovė brazauskiniams – karbauskiniams nerūpi. Už tai visi mokam savižudybėm, emigracija, nusivylimu.

    Atsakyti
  3. Kęstutis says:
    9 mėn. ago

    Tada kada visuomenei atsiras nenumaldomas poreikis ugdyti sąmoningą, protingą žmogų, pilietį, tada atsiras ir laimingas žmogus, ir laimės ekonomika. Pirminis – žmogaus vidinis paruošimas, pasiruošimas būti laimingu, antrinis – visi kiti išoriniai veiksniai…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 mėn. ago

      Taip, ta vidinė parengtis būtina. Ir ji yra, tik giliai giliai į dugną nugramzdinta, nuskandinta viso to, ką sunkaus žmonėms tenka pakelti – kartais ir ne sykį per dieną. Nusivylimų virtinė, jų perteklius ilgainiui perauga į neviltį, savo sunkiu užgulančia viską, ką turime šviesaus savyje.
      Mums reikia tik kažko nedaug, lašelio, kuris tą parengtį mumyse atgaivintų, kaip apalpusiam atsimerkti padeda tyro vandens lašelis. Lašelį pajutęs, žmogus atsimerkia, apsižvalgo ir bando keltis…

      Atsakyti
  4. Skeptikas says:
    9 mėn. ago

    Nori nenori, bet į galvą ateina mintis, kad žmogui galima pasiūlyti “centralizuotą” būdą būti laimingu. Pavyzdžiui, kuo daugiau kentėsiu (ar kankinsiuos), tuo užtikrintesnis kelias į Dangų arba, kuo daugiau aukosiuos vardan komunizmo žemėje, tuo greičiau žmonija sulauks išsvajotos harmonijos. Įdomu, koks laimės indeksas Š.Korėjoje ar Kuboje?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 mėn. ago

      Yra būdų pašalinti tai, kas žemina žmogų, kas verčia jį gūžtis žmonių bendruomenėje, kad gamina jame nepasitenkinimą ar net ir pyktį, galintį peraugti į agresiją.
      Jei žmonija nusprendė, jog ji „negali daugiau laukti malonių iš gamtos”, jog ji pati geriau tvarkysis, tai gal reiktų apsižvalgyti, kokio principo gamta laikėsi, kurdama kiekvienam gyviui jam pritaikytą gyventi aplinką? Apmaudu, jog tuo nebuvo pasirūpinta, tik buvo perimta tai, ko buvo būtina atsisakyti, nes žmogus – ne žvėris, jam Kūrėjo kitas vaidmuo skirtas!
      Deja, žiaurioji gamtos santvarkos pusė buvo ne tik perimta – ji virto dar žiauresne, išgamiška. Žvėriški skirtingų(!) gyvūnijos rūšių santykiai perkelti į žmonių(!) tarpusavio santykius. To padarinys – žmogaus sukurtoje „civilizacijoje” žmogus minta žmogumi (perkeltine prasme), ir to iki galo nesuvokia, ir nesibaisi savimi. O kai mato jo sužlugdytą kitą žmogų, ciniškai teisinasi, jog „tokia gamtos tvarka”.
      Kūrėjo paliepimą būti Žemėje šeimininku žmogus suprato išvirkščiai – jis neskiria žodžių šeimininkas ir savininkas prasmių! Aukso veršis iškraipė jas jo sieloje ir galvoje. Neskiriame ir talento nuo išsigimimo, painiojame tai. Tapti multimilijonieriumi galima naudojantis savo talentais, o galima ir nusikaltimais, išgamišku pažiūriu į kitus.

      Atsakyti
  5. Vidinis Balsas says:
    9 mėn. ago

    Pasaulis, kuriame aš gyvenu, yra – mano galva, mano kūnas, mano sąmonė. Čia aš išmokau negatyvą paversti pozityvu ir tapti laimingu. Bet: aš esu bendruomeninis gyvis. Negaliu gyventi savi-izoliacijoje. Bandau užmegzti ryšį su aplinka. . Ir čia prasideda nesusikalbėjimas, nesusipratimas, nenoras kitų (arba nebegalėjimas) išlįsti iš savi-izoliacijos. Dėl baimės. Silpnumo savijautos ir didelio susireikšminimo. O:, jei nėra ryšio, nėra darnos – nėra doros, nėra tautos.

    Atsakyti
  6. Vidinis Balsas says:
    9 mėn. ago

    Kas gali žmones išvesti iš savi-izoliacijos ir tapti pavaldžia banda. ? Yra tik du dalykai: Pavojus ( rusai puola, korona puola…) ir Tikslas, Laimės žiburys. Na, ir dar mokesčiai 🙂

    Atsakyti
  7. Romas says:
    9 mėn. ago

    Kaip gražiai surezonavo…
    Kiek puikių komentarų, perskaičius gerą straipsnį. Kaip grybų po šilto lietaus.

    Man prisiminė Edgaro Tolle atvejis, kai jis būdamas gilioje depresijoje, ant savižudybės slenksčio, patyrė tai, ko neįmanoma aprašyti žodžiais. Bet jis pabandė, knygoje “Šios akimirkos jėga”. Tai nuostabu, dėl to ir gyvenam.

    Atsakyti
  8. Vilnietis 2 says:
    9 mėn. ago

    Puikus straipsnis – netgi internetiniai purvintojai neistenge bligau komentuoti. Alkas turetu tapti pozityvumo saltiniu

    Atsakyti
  9. LosAngeles says:
    9 mėn. ago

    labai teisingai ir graziai sudeliota viskas. tikrai puiki ir labai sveikintina mintis, bet… galima butu prisiminti klasikini atveji kai ‘ideja Lietuvai’ projekte autoriaus buvo pasiulyta si ‘ideja’. ‘kompetetingi rinkejai’ ‘nepastebejo’ daug balsu UZ surinkusios idejos ir prastume tai kas Lietuvi ‘svarbiau’. kyla itarimas kad valdziai si ideja svetima? gal butu galima pasakyti netgi nepriimtina! kodel? labai idomi ir verta apmastyti isvada

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

2021 02 25
A. Guogis. A.V. Rakšnys. Ar Lietuvoje yra sąlygos Naujajam viešajam valdymui?

A. Guogis. A.V. Rakšnys. Ar Lietuvoje yra sąlygos Naujajam viešajam valdymui?

2021 02 11
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prezidentas siūlo mokesčių pakeitimais mažinti nedarbą ir spartinti atlyginimų augimą

2021 02 11
Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją | NS nuotr.

Nacionalinis susivienijimas įspėja neįvesti nepaprastosios padėties

2021 01 05
Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus

Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus

2020 12 04
Paskelbė, kur nemokamai teikiama psichologinė pagalba

Paskelbė, kur nemokamai teikiama psichologinė pagalba

2020 12 04
Deivido Norvilo sodybą Zarasų rajone | asmeninė nuotr.

D. Norvilas: Gyvenimo kokybė už miesto yra nepalyginamai aukštesnė

2020 10 28
Psichologas darbe | sam.lt nuotr.

SAM susirūpino gyventojų psichikos sveikata

2020 10 03
Parengti patarimai, kaip išvengti tinklų „lūžimo“ prasidėjus nuotoliniam mokymui

VU psichologai paskelbė patarimus universitetams ir studentams esant COVID-19 užkratui

2020 09 19
Valstybės kontrolė: tikėtina, kad valdžios sektoriaus skola 2021 m. sudarys daugiau kaip pusę šalies BVP

Valstybės kontrolė: tikėtina, kad valdžios sektoriaus skola 2021 m. sudarys daugiau kaip pusę šalies BVP

2020 08 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Prezidentūra | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Prezidentūros komandoje – nauji veidai

2021 03 04
Nacionalinis susivienijimas ragina Vyriausybę grąžinti „Miško brolių“ draugijai jos būstinę
Lietuvoje

Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo

2021 03 04
STT logo
Lietuvoje

STT atlieka stambaus masto tyrimą dėl medicinos priemonių įsigijimo

2021 03 04
Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
Gamta ir žmogus

Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla

2021 03 04
Knygos mėgėjų draugijai – 90
Kultūra

Knygos mėgėjų draugijai – 90

2021 03 04
Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus
Kultūra

Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus

2021 03 04
VMI nuotr.
Lietuvoje

Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau

2021 03 03
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu

2021 03 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • iš Stano apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Šiaip apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Referendumas? apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentūros komandoje – nauji veidai
  • Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • STT atlieka stambaus masto tyrimą dėl medicinos priemonių įsigijimo
  • M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1203; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1102; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 894; komentarų: 49
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 773; komentarų: 10
  • Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas peržiūrėta: 586; komentarų: 12
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

by Kristina Aleknaitė
2021 02 25
0
Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

Nauji įpročiai – nuotolinis darbas ir internetinė prekyba, keičia ir NT rinkos veidą. Anot Šiaulių banko projektų vadovės Dovilės Kalvaitienės,...

Skaityti toliau

A. Guogis. A.V. Rakšnys. Ar Lietuvoje yra sąlygos Naujajam viešajam valdymui?

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 11
3
A. Guogis. A.V. Rakšnys. Ar Lietuvoje yra sąlygos Naujajam viešajam valdymui?

Pasaulinė COVID-19 pandemija 2020-2021 metais parodė gyventojų susitelkimo ir altruizmo pavyzdžius, kai dažnas viešojo sektoriaus darbuotojas suaktyvino savo veiklą, tapo...

Skaityti toliau

Prezidentas siūlo mokesčių pakeitimais mažinti nedarbą ir spartinti atlyginimų augimą

by Ditė Česėkaitė
2021 02 11
0
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė siūlymus tolesnei Finansų ministerijos suburtos ekspertų grupės diskusijai. Jais siekiama tobulinti mokesčių sistemą trijose srityse: kuriant...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • iš Stano apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Šiaip apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Referendumas? apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
Kitas straipsnis
Šiukšlių rinkimas | vstt.lt nuotr.

Aplinkosauginio požiūrio pagrindinė taisyklė – „ką atsinešei į gamtą, tą ir išsinešk“ (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai