Seimo narė Aistė Gedvilienė ketvirtadienį teikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikti daugiau teisių, kurios užtikrintų galimybes veiksmingai dirbti.
Iki 2017 m. neetatiniai aplinkosaugininkai galėjo tikrinti dokumentus, aiškintis pažeidėjų asmenybes ir juos pristatyti policijai, paimti iš pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, pažeidimo padarymo įrankius ir kitus daiktus bei turėjo kitas teises. Tačiau šiuo metu jie gali tik nustatyti asmenis, kurie vykdo nelegalią veiklą – tą patį, ką ir visi piliečiai.
„Neetatiniai aplinkosaugininkai yra gamtą mylintys žmonės, kurie skiria savo laiką, jėgas, naudoja savo asmenines priemones tam, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ir nusikaltimams gamtai. Dėl jų aktyvumo ir indėlio buvo paviešintas ne vienas aplinkosauginis ir gamtosauginis pažeidimas, kuris susilaukė didelio visuomenės, žiniasklaidos ir institucijų dėmesio, vėliau dėl jų buvo pradėti ir tyrimai. Deja, šiuo metu neetatinis aplinkosaugininkas gali dirbti tik kartu su inspektoriumi, todėl nėra užtikrintas jų veiklos veiksmingumas. Mano įsitikinimu, didesnis neetatinių aplinkosaugininkų įgalinimas sustiprintų mūsų gamtos apsaugos sistemą, o etatiniai darbuotojai turėtų stiprius kolegas pagalbininkus“, – sakė A. Gedvilienė.
Pasak nevyriausybinės gamtos apsaugos asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovų, kurie turi ilgametę neetatinių aplinkosaugininkų patirtį: „2017 m. panaikinus neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimus, šis pažymėjimas iš esmės tapo bevertis. Nebeturime galimybės net patikrinti asmens žvejo mėgėjo bilieto ar kortelės, nekalbant apie kitus asmenis, gamtoje darančius pažeidimus. Yra palikta vienintelė priemonė rinkti įkalčius kameromis, telefonais ar kt. priemonėmis, kviesti aplinkos apsaugą ar policijos pareigūnus. Šiuos veiksmus gali daryti bet kuris Lietuvos pilietis, tad iškyla klausimas: kam tuomet reikalingas neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimas? Norint tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, yra parengtas gana sudėtingas egzaminas, o jame pateikta dalis klausimų neturi nieko bendro su jų teisėmis ir pareigomis, nėra parengta medžiaga egzamino pasirengimui, nėra rengiami mokymai. Skatinimo sistemą taip pat vertėtų tinkamai išnaudoti. Šiuo metu neetatiniais inspektoriais tampa tik idėjiniai žmonės, todėl pastaraisiais metais šis skaičius smarkiai sumažėjo – daugiau negu dvigubai. Manome, kad yra labai svarbu suteikti neetatiniams daugiau įgaliojimų, taip padedant gamtosaugos pareigūnams sumažinant jų darbo krūvį, kuris šiuo metu yra per didelis. Yra dažnai girdimas pasiteisinimas – žmogiškųjų resursų trūkumas, tačiau viena iš šio trūkumo sumažinimo priemonių – neetatiniai inspektoriai, veiksmingas ir teisingas jų teisinis reglamentavimas.“
Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais tapti gali tapti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų ir turintys aplinkos apsaugos srityje nepriekaištingą reputaciją. Norinčių jais būti netrūkdavo iki 2017 metų. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skaičius svyravo nuo 600 iki 700 per metus, o 2019 metais jų buvo tik kiek daugiau nei 300.
Parlamentarė A. Gedvilienė taip pat pažymi, kad 2015 metais, regionų aplinkos apsaugos departamentų duomenimis, savarankiškai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai išaiškino per 120 pažeidimų, tačiau šiuo metu jie gali tik nustatyti asmenis, kurie vykdo nelegalią veiklą – tą patį, ką ir visi piliečiai. Visus kitus pažeidimo sustabdymo veiksmus jie gali atlikti tik kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, kurių Valstybinio audito ataskaitoje dėl aplinkos apsaugos sistemos yra matomas trūkumas. Dėl to didėja krūvis jau dabar dirbantiesiems, trumpėja patikrinimų laikas, o kartu ir blogėja darbo kokybė. Neetatiniams aplinkosaugininkams suteikus dar daugiau teisių, dabartinių inspektorių krūvis sumažėtų, būtų galima sustabdyti daugiau aplinkosauginių pažeidimų.
Sveiki.
Kur kreiptis dėl Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo?
Visur rašau niekas nieko neatsako.