Kiekvieną pavasarį išdega šimtai hektarų pievų. Dažniausiai tai atsitinka specialiai deginant žolę ar neatsargiai deginant augalines atliekas. Dėl to kasmet padaroma ne tik didelė žala gamtai bei aplinkai, bet kartais pasitaiko ir žmonių aukų.
Deja, bet iki šiol kai kuriems žemės savininkams įprasta deginti pievas, tačiau taip elgiantis labai pakenkiama aplinkai, kyla gaisrų pavojus. Vis dar manoma, sudeginus pernykštę žolę, bus patręšta dirva. Tačiau žolės deginimas – sunaikina paviršinį humuso sluoksnį, augalus ir jų sėklas, daigus, augalų ūglius, vabzdžius, gyvūnus ir jų jauniklius, perinčius paukščius.
Nuo liepsnojančios žolės ugnis, genama vėjo, neretai persimeta į gretimus žemės sklypus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, todėl tokių gaisrų padariniai skaudūs ir sukelia didelis materialinius nuostolius.
Dar viena didžiulė problema yra ir neatsargus elgesys – numesta nuorūka ar degtukas, paliktas be priežiūros, neužgesintas laužas gali pridaryti daug žalos.
Taip pat turėtume rūpintis ir kontroliuoti vaikų laisvalaikį, nes kartais gaisrus sukelia vaikai, žaidžiantys su ugnimi.
Už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė: už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, asmenys gali būti nubausti nuo trisdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų bauda, o juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys – nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Jeigu žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gali būti skirta nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų bauda.
Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skirta nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų bauda.
Be paskirtos baudos sumokėjimo padegėjui gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą, yra taikomi koeficientai, todėl žalos dydis gali siekti tūkstančius eurų.
Be to, deginantys žolę ūkininkai rizikuoja, kad jiems bus sumažinta visa priskirta Europos Sąjungos parama.
