7 labiausiai nykstančios Europos paveldo vertybės 2020 m. (nuotraukos, video)

Kovo 24 d. „Europa Nostra“ organizacija paskelbė 7 labiausiai nykstančias Europos paveldo vertybes 2020 m. Vertybėms, kaip ir kiekvienais metais, pavojus gresia dėl aplaidumo, netinkamos plėtros, komercinio požiūrio į kultūros paveldą bei išteklių ir žinių trūkumo.

Valstybinė kultūros paveldo komisija, būdama „Europa Nostra“ nare, kviečia virtualiai susipažinti su labiausiai nerimą keliančiais paveldo objektais Europoje.

Albanijos nacionalinis teatras, Tirana, Albanija. Tai yra išskirtinis Italijos XX a. 4 dešimtmečio modernios architektūros pavyzdys ir vienas iškiliausių Albanijos kultūros centrų, šiandien susiduriantis su grėsme būti nugriautu. „Europa Nostra“ viešai išreiškė nuoširdų susirūpinimą dėl sprendimo pakeisti teatrą nauju šiuolaikiniu pastatu. Planai sunaikinti šį istorinį statinį sulaukė protestų, kurie buvo rengti priešais teatrą. Ekspertai taip pat ragina išnaudoti teatro potencialą, galintį praturtinti Tiranos kultūrinį ir socialinį gyvenimą. Nepaisant šių pastangų, vietos valdžia yra pasiryžusi pastatą nugriauti ir pakeisti jį šiuolaikiniu pastatu.

Jezeri pilis, Horny Jiržetynas, Čekija. Jezeri pilis – XVIII–XIX a. svarbus kultūros centras, kuriame 1804 m. pirmą kartą privačiame koncerte savo trečiąją simfoniją atliko Liudvikas van Bethovenas. Šiuo metu pilies būklė sparčiai blogėja dėl nuolat plečiamo milžiniško atviro anglies kasyklų karjero. Per 100 veiklos metų pilies natūrali aplinka smarkiai pakito. Pilis yra viena iš nedaugelio išlikusių gamtos kraštovaizdžio ir istorinių struktūrų reliktų, kurie buvo sunaikinti vykdant kasybos veiklą.

Samezano pilis, Toskana, Italija. Įspūdingai gražus XIX a. eklektiško stiliaus istorinis pastatas tapo aplaidumo ir vandalizmo auka. Įmantrią rytietišką architektūrą neįprasta išvysti Italijoje, o ypač renesanso vilomis garsėjančiame Toskanos regione. Pilies interjere akivaizdi egzotiškos islamo architektūros įtaka: sudėtingi balto stiuko lipdiniai, ryškios spalvos ir mirguliuojantys geometriniai raštai. Apleista, menkai prižiūrima ir vagių bei vandalų lankoma pilis jau 2016 m. buvo „nykstančiųjų“ sąraše. Šiandien pilį siekia išgelbėti įvairios kampanijos bei visuomeniniai judėjimai.

Y blokas, Vyriausybės kvartalas, Oslas, Norvegija. XX a. septinto dešimtmečio modernizmo pastatas, kuriame vaizduojami legendinio ispanų menininko Pablo Pikaso raižiniai betone, buvo sužalotas per 2011 m. teroro aktą. Mieste labai aktyviai vykdoma pastato apsaugos kampanija, o vasario mėn. keli iškilūs Norvegijos menininkai koncertavo priešais „Y-Block“, siekdami atkreipti dėmesį į galimą liūdną pastato likimą. Visgi šiuo metu pastatą yra planuojama nugriauti.

Šombierki elektrinė, Bytomas, Lenkija. Šombierki elektrinė buvo pastatyta 1920 m. Šiandien tai – įspūdingas industrinio paveldo objektas. Elektrinė veikė beveik 80 metų ir buvo viena iš paskutinių akmens anglimi varomų elektrinių Europoje. Per pastaruosius du dešimtmečius pastatas buvo tuščias. Nepaisant kelių bandymų jį pertvarkyti, jo būklė labai pablogėjo dėl nesandarių stogų ir langų, vandalizmo, vagysčių bei savininkų nepriežiūros. Neradus skubių sprendimų, pastatas bus nugriautas.

Belgrado tvirtovė ir jos apylinkės, Serbija. Ikoninis miesto simbolis – Belgrado tvirtovė yra įtraukta į UNESCO preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą kaip kadaise per visą Europą nusidriekusių Romos imperijos sienų dalis. Įspūdingos tvirtovės autentiškumui ir vientisumui grėsmę kelia funikulierių projektas, kuriuo ketinama sujungti Senąjį Belgradą su Naujuoju Belgradu, esančiu kitoje Dunojaus pusėje. Siekiant sustabdyti projektą, buvo paskelbta vieša peticija, keletą mėnesių truko įvairios kampanijos prieš funikulierių projektą, įsitraukiant pilietinės visuomenės asociacijoms, profesinėms organizacijoms, institutams ir universitetams. Palaikydama šią kampaniją, „Europa Nostra“ ekspertų delegacija vyko į misiją Belgrade ir parengė dokumentą, kuriame raginama saugoti Belgrado tvirtovę visumoje.

Plečniko stadionas, Liubliana, Slovėnija. 1925 m. pastatytas stadionas pagal garsaus architekto Jožės Plečniko (Jože Plečnik) projektą yra viena ankstyviausių sporto tikslais statytų vietų Slovėnijoje ir vienas pirmųjų tokio tipo pastatų Europoje. Jožė Plečnikas plačiai laikomas vienu reikšmingiausių XX a. architektų Vidurio Europoje. Kiekvienam jo projektuotam pastatui Liublianoje yra priskirtas specialus paveldo statusas. Deja, parengti netinkami plėtros planai gali sunaikinti stadiono vientisumą ir išskirtinę architektūrą. Iki 2007 m. stadionas buvo reguliariai naudojamas, tačiau šiuo metu privati įmonė planuoja pašalinti beveik visus originalius stadiono elementus ir jo vietoje pastatyti naują stadioną. Taip pat planuojamos naujos struktūros, apimančios viešbučių kambarius, biurus ir komercinius padalinius. Slovėnijos vyriausybė siūlė Jožės Plečniko darbus Liublijanoje įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tačiau neįtraukė stadiono į nominacinę bylą, taip prisidėdama prie neaiškios šios vietos ateities.

„Europa Nostra“ ir Europos investicijų banko instituto ekspertai, kartu su organizacijomis, nominavusiomis šiuos objektus, kitais partneriais lankysis vietoje ir susitiks su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis. Bus teikiami ekspertų patarimai, nustatyti galimi finansavimo šaltiniai bei bus bandoma sutelkti gausią paramą, siekiant išsaugoti šiuos išskirtinius paveldo objektus.

Valstybinė kultūros paveldo komisija kol kas yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, prisijungusi prie kultūros paveldo šaukliu laikomos, paveldo apsaugos politiką Europos mastu siekiančios formuoti ir įgyvendinti „Europa Nostra“ organizacijos. Paveldo komisija dalyvauja „Europa Nostra“ veikloje nuo 2017 m.