Pasaulyje sparčiai plintant koronavirusui, medikai pažymi, kad šiuo metu kaip niekad reikia stiprinti imuninę sistemą. Kai kurie naudingųjų medžiagų ieško tarp kasdien vartojamų gaminių. Šiuo atveju Kauno Technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros prof. Romas Gružauskas išskiria paukštieną. „Daug kalbama apie tai, kad paukštieną valgyti yra sveika. Tačiau tikrai ne visi žino, kiek naudingų elementų slepiasi šioje mėsoje, kuri kone kasdien atsiduria ant mūsų pietų stalo“, – sako prof. R. Gružauskas.
Aminorūgščių, vitaminų ir mineralų šaltinis
Kaip pažymi prof. R. Gružauskas, paukštiena yra puikus aminorūgščių, riebalų, vitaminų ir mineralų šaltinis.
Paukštienoje, ypač krūtinės mėsoje, yra labai daug baltymų – net iki 25 proc. Labai plati aminorūgščių sudėtis ir ir didelė jų koncentacija šioje mėsoje yra vienas iš pagrindinių veiksnių, stiprinančių žmogaus imunitetą. Aminorūgštis taurinas veikia kaip antioksidantas ir slopina uždegiminius procesus. Taurinas susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų prevencija ir yra randamas tik gyvūniniuose gaminiuose, ypač jo daug paukštienoje.
Paukštiena – vienas iš seleno šaltinių. „Selenas į paukštieną patenka iš lesalų, naudojant jų gamybai trečios kartos organinį seleną. Šis mikroelementas padeda stimuliuoti baltųjų kraujo kūnelių veiklą, vėlgi prisideda prie imuniteto stiprinimo, taip pat gali mažinti susirgimus, kuriuos sukelia bakterijos ar virusai“, – aiškina prof. R. Gružauskas. Jis taip pat pastebi, kad selenas turi ir priešvėžinį poveikį, apsaugo nuo žalingo sunkiųjų metalų poveikio, naikina laisvuosius radikalus, prisideda prie apsaugos nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų.
Kaip pasakoja mokslininkas, paukštienoje gausu B grupės vitaminų, kurie itin reikalingi žmogaus pagrindinėms gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Mėsa yra laikoma pagrindiniu vitamino B12 šaltiniu žmonių mityboje, kuris ypač svarbus protinei veiklai, nervų sistemai bei kraujo sudėčiai palaikyti. „Vitamino B12 įsisavinimas yra gana sudėtingas procesas. Tam reikia aminorūgšties homocisteino, vykstant jo sintezei į metioniną, išsiskiria biologiškai aktyvi folio rūgšties forma, kuri yra labai svarbi kraujodaros sistemai. Žmogui trūkstant folio rūgšties, slopinama kamieninių ląstelių veikla. Dėl to kraujyje sumažėja eritrocitų, trombocitų kiekis bei hemoglobino koncentracija“, – aiškina KTU profesorius.
Aprūpina riebalų rūgštimis
Kaip sako prof. R. Gružauskas, žmogui yra labai svarbu ne tik bendras paukštienos riebalų kiekis, bet ir riebalų rūgščių sudėtis bei omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis. „Riebalų rūgštys organizme yra svarbus ne tik energijos šaltinis – jos dalyvauja uždegiminių procesų aktyvumo slopinime. Žmonės ir paukščiai neturi fermentų, kurie galėtų sintetinti polinesočiasias riebalų rūgštis, todėl jas būtina gauti su maistu“, – sako mokslininkas.
Jis pažymi, kad moksliniais tyrimais įrodyta, jog paukštienos, praturtintos omega-3 riebalų rūgštimis, vartojimas sumažina žmonių sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.
Profesorius atskleidžia, kad polinesočiųjų riebalų rūgščių koncentraciją bei jų santykius paukštienoje galima pagerinti auginamų paukščių lesaluose naudojant pašarines žaliavas, tokias kaip linų sėmenų išspaudos ir rapsų aliejus. „Linų sėmenų išspaudų baltymai gali mažinti grybelines infekcijas. Be to, jose yra daug mineralinių medžiagų, tokių kaip varis, magnis, molibdenas, fosforas bei natūralių antioksidantų. Tuo tarpu rapso aliejus pasižymi aukšta maistine verte, jame yra daug polinesočiųjų riebalų rūgščių“, – aiškina prof. R. Gružauskas.
Kokybė priklauso nuo lesalo
Pasak AB „Kauno grūdai“ kombinuotųjų pašarų gamybos technologo, veterinarijos gydytojo dr. Žydrūno Totilo, paukštienos maistinę vertę lemia lesalų sudėtis bei jų kokybė. Kaip jis pažymi, gaminamas lesalas subalansuojamas pagal 160 kokybinių ir kiekybinių paukščių mitybos parametrų. Pvz., atsižvelgiama į tai, kaip lesale esantys baltymų, aminorūgščių, vitaminų, mikroelementų kiekiai pilnai tenkina paukščių fiziologinius poreikius.
„Mūsų privalumas – vadinama „nuo lauko iki stalo“ gamybos grandinė, kurioje patys iš Lietuvos ūkininkų supirktų grūdų gaminame subalansuotą lesalą, kuriuo aprūpiname mūsų paukštynus“, – pasakoja dr. Ž. Totilas.
Kaip jis pasakoja, nuosavoje laboratorijoje atliekami išsamūs tyrimai, kuriais ieškoma geriausio lesalo gamybos sprendimų. Kaip aiškina dr. Ž. Totilas, pašaro sudėtis pirmiausia priklauso nuo auginamų paukščių amžiaus. Skirtingo amžiaus laikotarpiu paukščių tinkamam vystymuisi reikalingos skirtingos naudingosios medžiagos. Pvz., paukščiui, kurio amžius siekia iki dviejų savaičių – labiau reikia baltymų, po dviejų savaičių – riebalų, kurie suteikia daugiau energijos ir prisideda prie raumenų vystymosi. Taigi atitinkamai skiriasi ir lesalas, kuris praturtinamas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis.
Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų Paukščių auginimo tarnybos vadovas Justinas Janulevičius pritaria, jog iš tiesų lesalas yra vienas esminių faktorių, lemiančių galutinio gaminio – paukštienos – kokybę. „Esame ramūs dėl kokybės, kadangi mūsų pačių technologai rūpinasi auginamų paukščių pašaru. Žinome, iš kur atkeliauja žaliavos, kaip vyksta gamyba, prižiūrimas gamybos atsekamumas. Kartu siekiame užtikrinti geriausią kokybę, kad paukštienos vartotojus pasiektų nuo lauko iki stalo natūralus, aukščiausios kokybės gaminys“, – sako J. Janulevičius.
Vartojimas auga
Kaip pasakoja Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Vytautas Tėvelis, visame pasaulyje kasmet nustatomas paukštienos suvartojimo augimas. Jo skaičiavimais, Lietuvoje per praėjusius metus vienas žmogus vidutiniškai suvartojo apie 40 kg šios mėsos, kai tuo tarpu pvz., 2014-aisiiais jos suvartojimas žmogui siekė 26 kg. „Keičiasi žmonių gyvenimo būdas – didelis dėmesys skiriamas sveikai mitybai, o paukštiena yra vienas iš sveikiausių pasirinkimų tarp kasdienių gaminių, tad todėl dažniausiai pasirenkama ši mėsa“, – aiškina V. Tėvelis.
Pasak jo, paukštiena vertinama ir dėl plataus asortimento bei greito paruošimo. „Išpjaustymo galimybės, platus asortimentas bei tai, kad kiekvienas pats gali namuose patiekalą su paukštiena paruošti per trumpą laiką skubančiam šių dienų žmogui yra didelė pridėtinė vertė“, – pažymi LPA vadovas.
