Burnos vėžys: kaip pastebėti pirmuosius požymius?

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet yra nustatoma apie 300 naujų burnos vėžio atvejų, daugiausiai – jau paskutinėje stadijoje, kai tikimybė išgyti – ypač maža. Todėl sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį į tai, kodėl svarbu atpažinti ir nenumoti ranka į pirmuosius požymius.

„Baltos ar raudonos opelės ant liežuvio, dantų, lūpų ar žandų gleivinės, sukietėjęs audinių gumbelis ar audinių tinimas – patys dažniausi pirmieji burnos vėžio požymiai. Burnos ertmę tikrai nesudėtinga apžiūrėti veidrodyje patiems, o atsiradusių pokyčių neneigti. Jeigu pakitimai nepraeina per 2 savaites, reiktų nedelsiant pasirodyti gydytojui. Kuo anksčiau nustatomas burnos vėžys, tuo lengviau jis gali būti išgydomas“, – pasakoja implantologijos ir estetinės odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Simonas Dvylys.

Dantenų ligos ar burnos vėžys?

Burnos vėžio požymiai dar apima nepraeinantį užkimimą, nuolatinį jausmą, tarsi kažkas būtų įstrigę gerklėje, liežuvio ar kitos burnos srities aptirpimą, taip pat skruostų patinimą, staiga atsiradusį dantų klibėjimą, kraujavimą iš burnos ir svorio netekimą be aiškios priežasties, skonio receptorių sutrikimus. Visa tai rodo, kad burnos vėžys jau gali būti pažengusios stadijos.

„Ypač svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau, nes gydymas veiksmingiausias, kai piktybinis navikas yra dar ankstyvoje stadijoje. Visgi net ir pastebėjus kai kuriuos nerimą keliančius vėžio požymius, patariu nepanikuoti – tai gali būti ir kitų dantų ir burnos ligų sukelti simptomai. Bet kurį iš išvardytų požymių gali sukelti ne tik burnos vėžys, bet ir ne tokios sunkios ligos, tačiau labai svarbu pasirodyti gydytojui, jei bet kuris simptomas trunka ilgiau nei dvi savaitės“, – sako S. Dvylys.

Burnos vėžys – vyrų liga?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, burnos ertmės ir ryklės vėžys pagal mirštamumą nuo onkologinių susirgimų yra penktoje vietoje pasaulyje. Kiekvienais metais visame pasaulyje yra užregistruojama apie 389 tūkst. naujų burnos vėžio atvejų, o mirtingumas nuo šios ligos kasmet siekia 1,8 proc.

Skaičiuojama, kad burnos navikai dažniau išsivysto vyrams nei moterims. Vyrams diagnozuojama apie 80 proc. naujų burnos vėžio atvejų, taip pat liga gerokai dažniau nustatoma 50–70 metų amžiaus žmonėms.

Penkerių metų išgyvenamumas nustačius burnos vėžį pirmoje stadijoje siekia apie 80 proc., o ketvirtoje stadijoje, kai liga jau yra pažengusi, išgyvenamumas siekia tik apie 20 proc. Akivaizdu, jog vienas reikšmingiausių ir svarbiausių dalykų gydymo sėkmei yra ankstyva diagnostika.

„Burnos vėžys yra aplinkos veiksnių sukelta liga. Vienas iš svarbiausių – tabako ir jo gaminių vartojimas. Svarbią įtaką turi alkoholio vartojimas, burnos priešvėžinės ligos, taip pat ir žmogaus papilomos virusas“, – sako „Neodenta“ specialistas S. Dvylys.

Nors burnos vėžys gali išsivystyti bet kam, tačiau didžiausią riziką susirgti burnos ertmės ir ryklės vėžiu turi vyresni nei 55 metų amžiaus žmonės, rūkantieji, žmonės, turintys silpną imunitetą, sergantys papilomos virusu. Burnos navikams išsivystyti reikšmės turi ir prasta mityba, netinkama higiena, vitaminų A ir E trūkumas organizme.

Atlikus tyrimus ir patvirtinus burnos vėžio diagnozę, gydymo būdas paskiriamas priklausomai nuo vėžio išplitimo, jo vietos burnoje, taip pat ligonio amžiaus ir bendros jo sveikatos būklės.

Dažniausiai burnos navikai gydomi chirurginiu būdu. Taip pat pasitelkiama spindulinė terapija ir spindulinis burnos vėžio gydymas. Radioterapija skiriama, kai navikas yra sudėtingai prieinamoje operuoti vietoje ar yra išplitęs. Burnos vėžys neretai gydomas ir kombinuotais būdais, kai prieš ar po operacijos skiriama radioterapija, kartais ir chemoterapija.