Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Filmas „Baltų gentys“: žiūrėti su vaikais nejauku (video)

Jurga Petronytė, www.ve.lt
2020-03-11 10:56:37
5
Filmas „Baltų gentys“: žiūrėti su vaikais nejauku (video)
„Kūlgrinda“ atidarė istorinio filmo „Baltų gentys“ premjerą | rengėjų nuotr.
„Kūlgrinda“ atidarė istorinio filmo „Baltų gentys“ premjerą | rengėjų nuotr.

Lietuvos kino teatruose šiuo metu rodomas latvių sukurtas filmas „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“. Latvijos šimtmečiui dedikuotas 2018 metais pasirodęs filmas Latvijoje buvo labiausiai žiūrimas dokumentinis filmas. Klaipėdoje gi pirmąją premjeros dieną salė nebuvo pilna, baltų genčių istorijos žinovai filmą vertina kritiškai.

Filmą „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ sukūrė trys broliai Raitis, Lauris ir Marcis Abele.

„Esame Baltijos šalys, turime bendras šaknis, bet nesuprantame vieni kitų kalbos, todėl privalome susikalbėti svetima kalba, nes aš nemoku lietuviškai, jūs – latviškai. O juk mūsų kalbos kilusios iš tos pačios baltų prokalbės. Gal vertėtų bent metus pasimokyti mūsų kalbų mokykloje? Juk esame broliai. Apie tai ir yra šis filmas – apie mūsų bendrą kilmę – apie mūsų protėvius, baltų gentis. Jau seniai reikėjo, kad kažkas sukurtų šiuolaikinį filmą apie mūsų bendras Baltijos šaknis. Mes visi esame tarpusavyje susiję ir neturėtume to pamiršti.

Mūsų tikslas buvo padaryti filmą vizualiai patrauklų, kad taip pat motyvuotume jaunesnes kartas domėtis istorija. Manau, nesvarbu, ar filmą sukūrė latvis, ar lietuvis, rezultatas būtų panašus. Tai istorija, kurią papasakojo vienas iš mūsų, gyvendamas savo laisvoje šalyje“, – sakė režisierius Raitis Abele per filmo premjerą Vilniuje, įvykusią vasario 21 d.

Dokumentinė drama „Baltų gentys“ buvo filmuojama dvejus metus. Filmo pasakojimas nukelia į XIII amžių. Siekdami išlaikyti istorinį tikslumą filmo kūrėjai rėmėsi rašytiniais šaltiniais iš Skandinavijos sagų ir vokiečių kronikų, bendradarbiavo su istorijos tyrinėtojais, profesionalais iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos. Todėl pagrindiniu filmo herojumi pasirinktas svetimtautis – danų pirklys šnipas, krikščionis Larsas patenka į baltų genčių žemes (Prūsiją, Lietuvą, Latviją), kur dalyvauja religinėse apeigose, žiauriose kautynėse, o vasaros saulėgrįžos metu tampa kuršių vergu ir netgi kovoja su kryžiuočiais. Dokumentinė drama paneigia baltų, kaip taikių ūkininkų, mitą ir sukelia diskusiją – kas iš tikrųjų buvo paskutinieji Europos pagonys, kieno krauju paženklintas krikščionybės kelias į Baltų žemes?

Brutalus požiūris į protėvius

Filmo „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ premjeroje dalyvavo kuršių istorijos, kultūros ir rekonstrukcijos klubas „Pilsots“
Filmo „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ premjeroje dalyvavo kuršių istorijos, kultūros ir rekonstrukcijos klubas „Pilsots“ | rengėjų nuotr.

Filmo premjeroje dalyvavo ir kuršių rekonstrukcijos, istorijos ir kultūros kubas „Pilsots“ iš Klaipėdos. Klubo lyderio Beno Šimkaus nuomone, filmas „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ skirtas tiems žiūrovams, kurie nieko apie baltus nežino, galbūt užsieniečiams.

„Geras šis filmas – kaip baltų genčių apžvalga. Gana autentiškai perteikta to laikmečio aplinka, buitis. Žinoma, man, kaip rekonstruktoriui, kliūva tokios filmo detalės kaip kuršiški žiemgalių šalmai ar dzūkiškos raudos per laidotuves, kurios vyksta Žemaitijoje. Filme „Baltų gentys“ pasigedau, kuo skyrėsi tos gentys. Yra ir istorinių neatitikimų. Pavyzdžiui, žiemgaliai vaizduojami kaip vieni iš Saulės mūšio organizatorių, nors iš tiesų jie vokiečių pusėje dalyvavo. Patiko tai, kad buvo parodyti kultūriniai ir prekybiniai ryšiai, egzistavę tarp baltų ir krikščioniškų kraštų“ , – dėstė B. Šimkus.

Pašnekovas pažymėjo, kad egzistuoja du požiūriai į baltus: akademinis ir primityvus. „Akademinis požiūris būdingas inteligentams, yra pernelyg romantizuotas, įsivaizduojama, kad protėviai buvo kone ekotikėjimo išpažinėjai, daug doresni ir šventesni nei dabartiniai žmonės. Primityvus požiūris į protėvius, eksploatuojamas „Vikingų“ ir panašiuose serialuose, kuriuose mūsų protėviai vaizduojami brutalūs, instinktais besivadovaujantys, tatuiruoti ir skustom galvom. Šis požiūris artimesnis subkultūrų atstovams. Filmo kūrėjai yra vienos sunkiojo metalo grupės atlikėjai, tad jiems artimesnis pastarasis požiūris. Jis artimesnis ir man. Manau, kad senovės baltai nebuvo nei labai geresni, nei labai blogesni žmonės už mus“, – svarstė klubo „Pilsots“ atstovas.

Dokumentinis filmas, kuriame remiamasi istoriniais šaltiniais, anot B. Šimkaus, galėtų būti gera edukacinė priemonė, pamoka, į kurią būtų galima vesti klases, tačiau žiaurūs ir erotika persmelkti filmo epizodai ne tik prasilenkia su logika, bet leidžia žiūrėti jį žiūrovams tik nuo 13 metų.

„Man asmeniškai labai užkliuvo vasaros saulėgrįžos, Rasų šventės epizodas, parodytas pagal geriausias hipių tradicijas. Nuo psichotropinių grybų apsvaigusios moterys ir vyrai laksto nuogi, laisvai mylisi, moterys gundo svetimšalius. Kitame gi epizode rodoma, kad vyras keršija už žmonos neištikimybę. Žinoma, kad baltų gentyse egzistavo giminės klanai ir moterys buvo saugomos. Tad šis, beje, latviams ypač būdingas, požiūris į baltus – kaip laisvos meilės propaguotojus, prasilenkia su tikrove“, – svarstė B. Šimkus.

Filmas nuvylė

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.
Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, baltų kultūros žinovas Vykintas Vaitkevičius palankiai vertina pastangas kurti filmą apie baltų gentis, tačiau kritikuoja latvių pasirinkimą žvelgti į savo protėvius svetimtaučio, kitatikio akimis.

„Tai sugrąžina į patį pradinį baltų tyrinėjimų tašką – svetimieji negali mūsų suprasti ir įvertinti, nes religiniai, kultūriniai skirtumai jiems lieka neįveikiama, neperžengiama riba. Taip sumanytas filmas palieka nusivylimo kartėlį. Kodėl negalėtume kartą papasakoti apie save iš vidaus, taip, kaip tikrai norime ir, tiesą sakant, mokame.

Kad būtų aiškiau, apie ką aš čia, pateiksiu pavyzdį. Ką mes pamatytume, jeigu kurtume filmą apie Punios girią, žvelgdami iš miškų ūkio ir (deja) iš aplinkos ministro žiūros taško būtų visai kas kita, negu matome Mindaugo Survilos filme „Sengirė“ arba Žymanto Morkvėno suburtame visuomeniniame sąjūdyje už Punios girios išsaugojimą“ , – palygino V. Vaitkevčius.

Manyčiau, jis skirtas užsienio auditorijai. Nesu tikras, ar mums – lietuviams, latviams, šį filmą pamatyti svarbu, būtina.

Pateikiami labai (pernelyg) bendri dalykai, geografiniai, istoriniai pradmenys. Džiaugsmo man suteikė faktas, kad juostoje filmuotis buvo sutelktas toks didelis būrys rekonstruktorių archeologų ir jų šeimų narių Latvijoje ir Lietuvoje. Daugeliui jų gyvoji archeologija yra pats gyvenimas. Tuo jie liudija vertybes, pačią esmę, kurios filmo kūrėjams, deja, perteikti nepavyko“, – mano V. Vaitkevičius.

Daiva Vaitkevičienė | asmeninė nuotr.
Daiva Vaitkevičienė | asmeninė nuotr.

Pašnekovui antrino ir jo žmona, baltų religijos, mitologijos tyrinėtoja Daiva Vaitkevičienė. „Manai labai abejotinas pasirinkimas rodyti savo kultūrą svetimšalio akimis ir remtis svetimtaučių rašytiniais šaltiniais. Pagaliau egzistuoja toks dalykas, kaip šaltinių kritika. Manau, kad šis filmas nepadeda pažinti baltų kultūros. Jį pažiūrėjus kyla klausimas: kodėl taip daroma, ko siekiama?“ – klausė mokslininkė.

Skaičiai
Filmą „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ Latvijoje aplankė daugiau nei 22 000 žmonių. Filmo biudžetas 500 000 eurų.
Filmo trukmė 103 min.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Baltų šventadieniai“ apie legendinius Rudens lygiadienius Vilniuje ir Baltų vienybės dieną (video)
  2. Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ D. Urbanavičienė – apie judesių prasmes baltų kultūroje (video)
  3. V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video)
  4. Pasklido Jorė po baltų kraštą (video)
  5. Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos)
  6. „Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio)
  7. Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video)
  8. Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video)
  9. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai šventė pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę (nuotraukos, video)
  10. Šeimos centras „Baltų šalelė“ protėvių papročius moko puoselėti šeimose (video)
  11. Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis
  12. Latviai kviečia Baltų Krivūlę „Baltų dvasia“ (registracija)
  13. Išleistas 2018–2019 m. kalendorius – „Baltų genčių kostiumai I–XIV a.“
  14. Valdovų rūmų kieme atgims teatralizuota Baltų genčių istorija
  15. M. Laurinkus. Nesuprantu, kodėl baltų religija staiga ėmė kelti juoką

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Rimgaudas says:
    5 metai ago

    Teisngas pagal semantikos dėsnius perskaitytas žodis (lotynų kalba iki dabartinės buvo pertvarkyta net aštuonis kartus) pagonis turi būti suprastas kaip paganus – puganus – pūgonus – pūgonis, t. y. sniego pūgas pažįstantis šiaurietis. Kitaip sakant, normanas. Dėkoju.

    Atsakyti
  2. Pamatyti reikia says:
    5 metai ago

    Yra ir gerų momentų. Nereikia taip peikti. Gerai, kad iš viso apie senovę kuria filmus. Buvo daug įdomių siužetų, gerai atkurti archeologiniai drabužiai, galingos masinės scenos. Ką kalba svetimšalis protingas žmogus atsirenka kiek tikėti, kiek netikėti. Mažų vaikų iš viso nereikia vesti į filmus.

    Atsakyti
  3. Paukštė says:
    5 metai ago

    Nenubraukim vienu brūkšniu.
    ….
    Mane labai įkvepia Baltijos šalių istorija, mitologija ir pasakos. Nors visą populiarumą pasaulyje susigriebė skandinaviška mitologija ir vikingų sagos, mane labiau žavi jūsų kultūra ir palikimas. Tai privaloma parodyti užsieniui. … Cao Viet Nguyenas.

    https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/laisvalaikis/latvijoje-gyvenantis-vietnamietis-iliustravo-baltijos-saliu-mitus-jusu-istorija-ir-kultura-mane-ikvepia-1038-1278822

    Atsakyti
  4. Žemaitis says:
    5 metai ago

    Prie ko čia baltų gentys ir pagonys. Pagoniais buvo praminti pabėgę Romos imperijos vergai, kurie vėliau buvo įsikūrę Germanijoje. Kryžuočių ordino ir krikščionių atneštas pavadinimas iš Vokietijos.

    Atsakyti
  5. Vidinis Balsas says:
    5 metai ago

    Kažkada, visa Europa, (baltoji rasė) kalbėjo viena kalba. …

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
Užsienyje

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Troleibusas
Lietuvoje

Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

2025 07 11
Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
  • >Vilnai apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus
  • A. Medalinskas. Dronas iš Baltarusijos ir civilinė sauga: ar Lietuva turi kur slėptis?
  • Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

Kiti Straipsniai

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)

2025 07 11
A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

2025 07 02
Išvykstame

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)

2025 07 01
Prūsai valstiečiai (raižinys iš Ch. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys, 1684 m. | Mikołajaus Koperniko universiteto bibliotekos nuotr.

M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

2025 07 01
Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
  • >Vilnai apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Koronavirusas | lrv.lt nuotr.

Lietuvoje nustatyti du nauji koronaviruso atvejai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai