Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija, užtikrinanti sklandų Vyriausybės patvirtintos kovos su šešėliu reformos įgyvendinimo koordinavimą, apžvelgė 2018–2019 m. darbo rezultatus, įvertino kryptis ir pasiekimus, nurodė šių metų komisijos veiklos prioritetus.
Centralizuota pavienių priemonių kontrolė ir koordinavimas, komisijos veiklos orientavimasis į problemiškiausius sektorius, kur išlieka didžiausia šešėlinės ekonomikos rizika, pasiteisino. Nors sulaukta didelio pasipriešinimo ir nepasitenkinimo dėl jau vykdomų sektorinių šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių ir planuojamų sprendimų, tokio proveržio komisija nesitikėjo.
„Vyriausybės ir komisijos siekis – sąžininga konkurencinė aplinka, daugiau investicijų Lietuvoje, didesni finansiniai ištekliai struktūrinėms reformoms finansuoti, gerovės didinimas. Šis siekis realizuojamas per pasirinktus vertinti sektorius, kuriuose nustatytas didelis šešėlis, parengtus šešėliui mažinti teisės aktų projektus, veiksmingai koordinuojamą institucijų veiklą ir bendradarbiavimą su socialiniais partneriais. Vykdant veiksmingas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, pirmiausia siekiama apsaugoti tuos, kurie sąžiningai dirba, užsiima verslu ar kita veikla, laikosi mokestinės drausmės. Džiugina veiksminga Rizikos analizės centro ir Jungtinių operacijų centrų veikla nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, tarpinstitucinis bendradarbiavimas derinant priežiūros ir kontrolės institucijų prioritetus, nustatant grėsmes valstybės finansų sistemai ir sąlygas šešėlinės ekonomikos apraiškoms atsirasti“, – sako Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos pirmininkas, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Šešėlio problemą komisija vertina kompleksiškai: ne tik pagal biudžeto pajamų ir mokesčių surinkimo rezultatus, bet ir pagal nelegalaus ar neteisėto darbo, pinigų plovimo prevencijos ir užkardymo bei antikorupcinės aplinkos svarbą, vykdant šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, taip pat modernių informacinių technologijų ir valdymo sprendimų diegimą viešajame ir privačiame sektoriuose, administracinės naštos ir biurokratizmo mažinimą, visuomenės sąmoningumo didinimą skatinant elgtis sąžiningai.
Komisija per savo veiklos metus surengtuose sektoriniuose pasitarimuose ir posėdžiuose dėl šešėlinės ekonomikos apraiškų ir rizikos ekonominės veiklos sektoriuose apsvarstė daugiau kaip 40 su tuo susijusių klausimų, vertino įvairių institucijų siūlomas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones ir sprendinius, diskutavo su socialiniais partneriais, teikė Vyriausybei siūlymus dėl šešėlinę ekonomiką mažinančių įstatymų projektų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos analizuotuose ir vertintuose ekonominės veiklos sektoriuose pagal valstybinių institucijų, tyrėjų ir mokslininkų duomenis galimas neapskaitytos ekonomikos mastas yra virš 900 mln. eurų. Dar pernai Vyriausybė, atsižvelgdama į komisijos siūlymus, pateikė Seimui reikalingų įstatymų projektus dėl šešėlinę ekonomiką mažinančių sprendimų statybos, automobilių prekybos, automobilių atliekų tvarkymo ir prekybos turgavietėse sektoriuose. Tikimasi, kad priėmus šiuos sprendimus šešėlinės ekonomikos mastas minėtose srityse reikšmingai sumažėtų.
Finansų ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudarė 14, 6 proc. BVP, t. y. buvo 0,3 proc. mažesnė nei 2018 metais. Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos mažinimą aplenkė Estiją, kurios šešėlis pernai sudarė 14, 7 proc. Latvijoje pernai šešėlinės ekonomikos dydis buvo mažiausias tarp Baltijos šalių – 13,1 proc.
Komisiją ir Vyriausybę džiugina teigiamos valstybės biudžeto surinkimo tendencijos ir kelerius metus iš eilės vykdomi valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų planai: 2018 m. pajamų surinkimo planas viršytas 135 mln., 2019 m. – 214 mln. eurų. Šiais metais į biudžetą tikimasi surinkti 11,6 mlrd. eurų. Taip pat pajamos iš PVM didėjo sparčiau nei galutinio vartojimo išlaidos, augo pajamos iš akcizais apmokestinamų prekių pardavimų. Dar 42,36 mln. eurų gauta iš surinktų „pamirštų“ sumokėti mokesčių per vykusią Vyriausybės inicijuotą ir įvykdytą amnestijos akciją „Ta vienintelė“.
Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos prioritetai 2020 metais ir toliau bus rizikingi ekonominės veiklos sektoriai ir juose galimai neapskaitytos pajamos. Daug dėmesio ketinama skirti ekonominės veiklos elektroninėje erdvėje reglamentavimo nustatymui, neapskaitytos ekonomikos mažinimui nekilnojamojo turto, automobilių remonto, jų dalių įsigijimo srityse, darbo užmokesčio ir kompensacijų mokėjimo už kilnojamojo pobūdžio darbus pagrįstumo vertinimui, šešėlinės ekonomikos apraiškų mažinimui teikiant odontologijos paslaugas, visuomenės sąmoningumo ir nesitaikymo su šešėlio reiškiniais didinimui. Bus atliekama tolesnė veiklos licencijavimo reikalavimų peržiūra siekiant didesnės valstybės finansų sistemos apsaugos nuo neteisėto poveikio ir pinigų plovimo, vertinami antikorupcinės aplinkos stiprinimo sprendimai, gerinant Lietuvos investicinę aplinką. Bus ieškoma būdų, kaip šešėlio mažinimui panaudoti dirbtinį intelektą, dar labiau sujungti institucinius informacinių technologijų pajėgumus neapkaitytos ekonomikos mastams vertinti ir analizuoti.
Komisijos veiklos ataskaita bus teikiama tvirtinti ministrų kabinetui. Komisija toliau vykdys jau priimtų sprendimų šešėlinei ekonomikai mažinti stebėseną. Jos metu bus vertinami pasiekti rezultatai ir pokyčiai pertvarkytoje naftos ir dujų licencijavimo sistemoje, pavėžėjimo sektoriuje, stebima, kaip kinta nelegali akcizinių prekių apyvarta bei nedeklaruoto ir neteisėto darbo užkardymo veiksmingumas. Padidintas dėmesys bus skiriamas PVM atotrūkio problemos sprendimams ir jų įtakai geresniam valstybės biudžeto surinkimui.
