Vasario 13 d., ketvirtadienį, 16 val., M. Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje, Salėje „Meno erdvė“, vyks leidinio „Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945 m.“ pristatymas.
Kristijono Donelaičio kūryba ir asmenybė šiandien visuomenei pateikiama įvairiopai. Svarbiausi, žinoma, poeto kūriniai. Asmenybės kontūrai perkeliami į vaizduojamąjį meną, drobes, grafikos kūrinius. O kokia poeto kilmė ir tolesnis giminės likimas? Į šį klausimą bando atsakyti neseniai išleistas „Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945 m.“ leidinys.
Kalbant apie Donelaičių genealogiją, reikia pažymėti, kad šioje srityje daugiausia yra nuveikę lietuvininkai, vokiečiai. Lietuvoje sovietmečiu šis žanras buvo nepopuliarus ir netgi pavojingas. Kas norės naršyti savo ir kitų biografiją, kai buvo vengiama kalbėti apie trėmimus, Sibirą, gimines užatlantėje ir pan.?
Apie šiuos tyrinėjimus ir kitomis Donelaičių giminės žiniomis viešojoje erdvėje nuolat dalijasi K. Donelaičio memorialinio muziejaus Tolminkiemyje kūrėjas architektas dr. Napaleonas Kitkauskas.
Lietuvių kalba genealoginio medžio tekstą parengęs ir papildęs Mažosios Lietuvos tyrėjas dr. Algirdas Matulevičius susidūrė su nelengva užduotimi – teko aprėpti net 450 metų laikotarpį.
Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas, leidėjas Valentinas Juraitis buvo nuvykęs į Prūsijos archyvą, esantį Berlyne, ten surado medžiagos apie Tolminkiemio parapiją, dvarų valdytojus, kunigus, kuri pravertė papildant, patikslinant „medžio“ informaciją.
Kas naujo atrasta Donelaičių giminės kelyje? Brolio Adomo tolimesnė palikuonė Vera Donalies Martienzen (1900–1970) tapo garsia balerina. Brolio Fridriko sūnus Kristijonas tapo Zaumarų (rus. Zagorskojė) regiono valdytoju. Poeto pusbrolis Jurgis Albertas Donelaitis (1719–1792) turėjo 18 vaikų. Koks jų nueitas kelias?
Šiuo metu žinoma, kad Vokietijoje gyvena apie 10 asmenų, turinčių pavardę Doneleit, o sutrumpintą formą Donalies – net 70 asmenų. Lietuvoje gyvena apie 60 šeimų pavarde Donelaitis, Donėlaitis, Danielaitis, Danilaitis ir pan.
Donelaičių giminės medis – kolektyvinis darbas. Jo sumanytojai viliasi, kad galbūt jis paskatins toliau tęsti, tobulinti šį žanrą ir aprėps vis daugiau mūsų kraštui ir kultūrai svarbių asmenybių.
Apie tai bus kalbama, svarstoma bei diskutuojama „Donelaičių medžio“ sutiktuvėse.
Dalyvaus Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjai dr. Algirdas Matulevičius, dr. Napaleonas Kitkauskas, leidėjas Valentinas Juraitis, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininkas Remigijus Bimba ir kiti.
Renginio vedėjas – Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas.
Pokalbyje-diskusijoje bus galima sužinoti apie genealoginio medžio sudarymo subtilybes, papročius ir asmenines galimybes.
Domėtis savo šeimos istorija, jos šaknimis, sudarinėti genealoginius medžius, kaip darė LDK (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) didikai ir aristokratai, jau ne tik kilmingųjų paprotys, noras ir mada. Tai ne tik reikalinga, bet ir naudinga, ypač kalbant, analizuojant, pristatant Lietuvos šviesuolius.
Renginio metu „Donelaičių medis“ bus platinamas nemokamai.
