Pristatytas Lietuvos nacionalinis atlasas (nuotraukos)

Rugsėjo 22 d. pavakarę Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose įsikūrusiame Valstybės pažinimo centre buvo pristatytas Lietuvos nacionalinis atlasas.

Lietuvos nacionalinis atlasas pirmas tokio masto enciklopedinis leidinys nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tai šsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys simbolizuojantis Lietuvos politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Leidinyje apibendrinami kartografuojamos valstybės gamtos ištekliai, ekonomika, socialiniai ir kultūriniai reiškiniai, švietimas, mokslas bei istorija.

Lietuvos nacionalinio atlaso pristatyme kalbėjo Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys ir Lietuvos kartografų draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto kartografijos centro prof. Algimantas Česnulevičius. Pokalbiui vadovavo žurnalistas Vytaras Radzevičius. Pokalbyje buvo ieškota atsakymų į klausimus: Kokie yra geografijos ir istorijos sankirtos taškai, kur yra Lietuva  – Vidurio ar Rytų Europoje?

Suomiai – nacionalinių atlasų pradininkai

Pasak prof. A. Česnulevičiaus, nacionalinių atlasų erą pradėjo suomiai, kai 1899 metais pirmąkart pasaulio istorijoje išleido savo šalies nacionalinį atlasą. Suomiai šios tradicijos neatsisako iki šiol. Šiuo metu jau Suomija turi jau 8-ąjį kartografinio kūrinio leidimą,  Nnaujausias  Suomijos nacionalinis atlasas išleistas prieš penkerius metus.

Idėja kartografiniu pavidalu pateikti susistemintą informaciją apie savo tautos ar valstybės vystymąsi, apimant laikotarpį nuo seniausių iki naujausių laikų, išvystant ūkio ir ekonomikos, socialinės aplinkos, gamtos temas, išliko iki šiol. Šiuo metu  83 pasaulio šalys yra išleidusios savo nacionalinius atlasus. Kai kuriose šalyse atlasai leidžiami reguliariai.

Kuo ypatingi atlasai, lyginant juos su kitais žemėlapiais? Nacionalinis atlasas primena enciklopediją, kurios informacija pateikiama žemėlapiuose.  Jie yra išsamios duomenų analizės rezultatai, apibendrinti ir pateikti tam tikra forma.

Po net keletą dešimtmečių užtrukusių darbų Lietuva pagaliau gali didžiuotis, jog taip pat turi savo nacionalinį atlasą. Pirmasis  tomas, skirtas Lietuvos gamtai, buvo išleistas 2014 metais. 2015 metais išleistas antrasis  tomas, skirtas Lietuvos istorijai. Vienintelis leidinys, kurį tik iš dalies galima priskirti nacionalinių atlasų kategorijai. buvo Lietuvos TSR atlasas, išleistas 1981 metais.

Žemėlapis – greitas būdas pažinti Lietuvą

Pasak Lietuvos istorijos instituto direktoriaus dr. R. Miknio, Lietuvos nacionalinio atlaso istorinius žemėlapius galima palyginti su istorikų rengiamomis sintezėmis. Kai tam tikra tema  paskelbta pakankamai tyrimų medžiagos, straipsnių, monografijų,  rengiama sintezė Viena iš naujausių sintezių yra dvylikos  tomų Lietuvos istorija, apimanti laikotarpį nuo seniausių iki Sąjūdžio laikų., R. Miknio teigimu, Lietuvos nacionalinio atlaso istoriniai žemėlapiai pranoksta istorines sintezes savo raiška ir efektyviu trumpų tekstinių aprašymų naudojimu. Taip žemėlapyje pateikta medžiaga suvokiama itin greitai.

Diskutantas pastebėjo, kad nacionalinis atlasas valstybėje atsiranda tik tada, kai jos visuomenė yra pasiekusi reikiamą  brandos lygį, , gerai apmąsčiusi klausimą, kas ji šiuo metu yra. Suomių apmąstymų rezultatus  nacionalinis atlasas įprasmino dar XIX a. pabaigoje. Lietuva, anot istoriko, taip pat yra tokiuose apmąstymuose. Dviejų Lietuvos nacionalinio atlaso tomų išleidimas rodo, kad pagaliau suvokta, jog toks leidinys yra efektyvus tapatybės formavimo, įtvirtinimo bei vystymo įrankis.

Lietuva – Rytų ar Vidurio Europoje?

Žurnalistas Vytaras Radzevičius kėlė  klausimą apie tai, kuriam iš regionų – Vidurio ar Rytų Europai – reikia priskirti Lietuvą. Prof.  Algimantas Česnulevičius kvietė prisiminti laikotarpį, kai Lietuva  prieš kelis šimtus metų turėjo bendrą valstybę su Lenkija ir tada niekam nereikėjo įrodinėti, kad mes esame Vidurio Europos valstybė.

Kai patekome į Rusijos imperiją, mus imta traktuoti kaip Rytų Europos dalį. Pasak geografo, tas politinis padalijimas ir galėjo lemti, jog buvome priskirti Rytų Europai. Iš kitos pusės, 1989 m. Prancūzijos geografijos institutas atliko Europos centro patikslinimą ir nustatė, jog Europos centras yra prie Vilniaus. Remiantis tuo galima teigti, kad esame Europos vidury.

Tolesnės perspektyvos

Šiuo metu vykdomi Lietuvos nacionalinio atlaso trečiojo  tomo, skirto visuomeniniam Lietuvos gyvenimui,  sudarymo darbai. Tikimasi, kad jis bus išleistas iki valstybės šimtmečio minėjimo 2018-aisiais. Renginio metu prof. Paulius Kavaliauskas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatyme Lietuvos nacionaliniam atlasui būtina grąžinti deramą vietą, kurią jis užėmė šio įstatymo pirmojoje redakcijoje, ir šį atlasą vėl priskirti prie pirmaeilių valstybės darbų. Tai leistų ateityje užtikrinti atlaso atnaujinimo, tobulinimo, leidybos darbų vykdymą.

Dr. R. Miknys kėlė  mintį, jog Lietuvos nacionalinis atlasas kaip susistemintas geografinis istorinis Lietuvos vaizdas turėtų būti efektyvi edukacijos priemonė jaunajai  visuomenės kartai ugdyti. Itin svarbu parengti elektroninį atlaso variantą, kad leidinys taptų pasiekiamas visiems Lietuvos žmonėms.Valstybės įmonės GIS-Centras direktorius Evaldas Rožanskas pažadėjo, jog elektroninė versija ateityje bus parengta. Du pirmieji Lietuvos nacionalinio atlaso tomai direktoriaus buvo padovanoti Valstybės pažinimo centrui, kur yra prieinami lankytojams skaitykloje.

Trumpai apie leidinį

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi dalys: „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“. Nacionalinio atlaso pirmąjį tomą sudaro 224 autoriniai žemėlapiai, kuriuose pavaizduota mūsų valstybė pasaulio ir Europos kontekste, čia pirmą kartą po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje visapusiškai pristatyta Lietuva ir jos gamta.

Lietuvos nacionalinio atlaso II tomo tematika istorinė, tai pirmasis kartografinis kūrinys, kuriame glaustai, bet išsamiai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Leidinio antrą tomą sudaro keturios dalys: „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (iki 1795 m.)“, „Lietuva XIX amžiuje“, „Nepriklausoma Lietuva (1918-1940 m.)“, „Nacių ir sovietinės okupacijos laikmetis (1940–1990 m.) “. Antrame tome pateikiami 176 žemėlapiai, kurių didžioji dalis buvo sukurta specialiai Lietuvos nacionaliniam atlasui.

Pagrindinis Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapių mastelis 1:1 000 000, leidžiantis detaliai kartografuoti reiškinius, paplitusius visoje valstybės teritorijoje. Leidinio formatas neįprastas: 48 cm ilgio ir 54 cm pločio knyga; I tomas sveria 4,358 kg, II tomas – 3,848 kg. Abu atlaso tomai išleisti 500 egzempliorių tiražu.

Lietuvos nacionalinis atlasas parengtas Nacionalinės žemės tarnybos užsakymu. Išimtinės turtinės autorių teisės priklauso Nacionalinei žemės tarnybai. Atlaso rengėjas Vilniaus universiteto GMF Kartografijos centras. Atlaso leidėjas VĮ „GIS-Centras“.

Lietuvos  nacionalinio  atlaso  I  ir  II  tomus galima įsigyti parduotuvėje „Žemėlapių pasaulis“, Sėlių g. 66, Vilniuje arba internetinėje parduotuvėje mapshop.lt.