Tėvams visada aktuali vaikų sveikatos tema. Klausimai, ką daryti, kad vaikai sirgtų mažiau, greičiau pasveiktų, kad jų imunitetas būtų stiprus, kad nekentėtų jų emocinė ir psichinė savijauta, rūpi daugeliui. Dalinamės trijų šeimų patirtimis lankant lauko / gamtos / miško darželius.
Dar prieš gerus metus Aurelija su šeima gyveno Vilniuje ir vyresnioji dukra Smiltė gerą pusmetį lankė darželį. Nuolat sirgo peršalimo ligomis, kuriomis užsikrėsdavo ir mažoji. „Kai atsiguliau į ligoninę su 7 mėn. Ūla dėl plaučių uždegimo, suvokiau, jog laukas vaikams būtinas. Svarbiausia, kad jie būtų sveiki, o ne tai, kad išmoktų taisyklingai laikyti pieštuką ar gražiai piešti. Mane džiugino, kad „Vėjo šalies vaikų“ darželyje mamos gali būti su vaiku tol, kol abu pasijus saugūs, kad galėtų vienas kitą paleisti. Tai labai svarbu vaiko psichinei sveikatai“, – tikina moteris ir priduria, kad išsikraustyti iš Vilniaus ir kurtis naujai nebuvo labai lengva.
„Leidžiu namuose lakstyti basom, nuogom. Jos be mano pagalbos pačios nusprendžia, ar joms šalta, ar karšta. Pastebiu, kad aš būnu daug daugiau apsirengus. Tuo tarpu joms nuolat karšta, nors rytais namie būna tik apie 17 °C“, – sako Aurelija.
Šeimos namų vaistinėlėje yra tik eteriniai aliejai, kuriuos naudoja nuo skausmo, temperatūros, kosulio. „Prasidėjus slogai ar kosuliui valau nosį vandeniu prieš miegą, taip ir kosulys susitvarko. Tepu nugarytę, krūtinę ir padus arbatmedžio aliejumi arba eukalipto, kėnio ir cinamono mišiniu. Pakilus temperatūrai tiesiog stebiu, siūlau gerti daugiau vandens. Nesistengiu labai kištis į jų kovas su virusais ir bakterijomis“, – dalijasi trečios dukrytės besilaukianti moteris.
Aurelija nevaržo mergaičių buvimo lauke: „Net ir gyvenant Vilniuje mano abi mergaitės nuolat mirko balose, purve. Visur leisdavau ir nesinešiodavau šlapių servetėlių kaskart valyti rankoms. Vasaros pas mus nuolat kaime, vaikai daug ko ragavo nuo žemės ir ant žemės. Vyresnioji Smiltė iš vis turi pomėgį lakstyti basa po purvynus net ir lapkričio mėnesį. Lauke daugiau pabuvę vaikai tapo pajėgūs patys nuspręsti, suprasti, kada jiems šalta ir karšta. Šiuo metų laiku net būdamos savaitgaliais lauke žaidžia su vandeniu be pirštinių. Tada suvokiu, kad žiema – tai dar ne požymis, kad turi būti šalta visiems. Vaikams leidžiu elgtis, kaip jiems atrodo. Išankstinis nežinojimas, kad ruduo ir žiema – šalčio ir ligų metas, vaikus veda prie atradimų, savų patirčių ir išvadų.“
„Miško“ darželio ir mokyklos Klaipėdoje įkūrėja ir vadovė Dovilė Urbanavičienė sako sulaukianti iš tėvų komentarų apie tai, kad vaikai ne tik mažiau serga, bet yra fiziškai stipresni ir atsparesni. Kai imunitetas stipresnis, tada ir susirgus nėra baisu. Kai kurios ligos praeina nepastebėtos, kitos tiesiog lengva forma. Taip pat „Miško“ mokyklėlės vaikai yra mažiau jautrūs aplinkai.
„Turime vos porą vaikų, kurie alergiški. Būnant lauke puikiai veikia kūno termoreguliacija, vaikai ne taip greit sušąla, ne taip greit perkaista. Vaikų niekaip ypatingai negrūdiname, išskyrus tai, kad visais metų laikais buvimas lauke sudaro apie 80 proc. viso laiko esant darželyje. Žinoma, suteikiame jiems sąlygas judėti daug, laisvai ir įvairiai, kas taip pat prisideda prie jų sveikatos stiprinimo“, – sako Dovilė.
Vaikams sergant kvėpavimo takų ligomis, jei nėra temperatūros, „Miško“ darželio vadovė ragina tėvus į kiemą ar į darželį vaikus vesti. Taigi slogos čia irgi niekas nesibaido, į tai reaguojama ne kaip į ligą, o kaip į organizmo valymąsi.
Vilniuje įsikūrusio Tėvystės centro gamtos darželis „Po smilgom“ kūrėja Ieva Dapšauskė pasakoja, kad akylai niekada nestebėdavo, koks procentas lankančių vaikų sirgdavo. Bet praėjusių metų sausio mėn. specialiai atliko vidinį tyrimą.
„Kai kurie gydytojai viešojoje erdvėje teigia, kad vaikams pusę darželio lankymo laiko prasirgti yra visai normalu. Taip neva susidaro imunitetas. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad normalu yra ikimokykliniams vaikams sirgti 11–12 kartų per metus. Tačiau ar tikrai taip? Ar galima sirgimų skaičius sumažinti, o laiką sutrumpinti? Ar normalus toks dažnas sergamumas? Ar tai tik imuniteto formavimasis? Ką galima padaryti, kad vaikai sirgtų mažiau? Natūralu, kad vaikai suserga, tačiau tikrai kelia abejonių tos „normalios proporcijos“, – sako trijų vaikų mama Ieva.
Pradėjus atidžiai žymėti, kiek vaikų darželio nelanko dėl ligos, gamtos darželio vadovė džiaugiasi ir net stebisi, kad ligos atveju nelankė tik 5 proc. vaikų. Tai akivaizdus „nukrypimas nuo normos“.
„Lyg nieko ypatingai daug nedarome. Tiesiog stengiamės, kad vaikai kuo daugiau laiko praleistų gamtoje bet kokiu oru, maistas būtų pakankamai subalansuotas, sveikas ir, be abejo, labai svarbu dvasinė darna kolektyve, šeimoje“, – priduria vilnietė.
Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė pastebi, kad labai daug tėvų, auginančių mažamečius vaikus, nori grūdinti, maitinti sveikesniu maistu, bet susiduria su nepalankiu vyresniųjų, tėvų ar aplinkinių požiūriu.
„Dažnai tėvai, šeimose atsisakantys skiepų, saldumynų, mėsos, pieno produktų, antibiotikų, susiduria ne tik su nepalaužiamomis vyresniųjų, tėvų nuostatomis, kad taip pražudysi savo vaiką, bet ir su pasityčiojimu viešojoje erdvėje. Baimės, kad pievose ir miškuose vaikus užpuls erkės ir jie susirgs, yra neatsakingai skatinamos masinėse informacijos priemonėse ir visiškai nepagrįstos. Tokį aplinkinių ir viešosios nuomonės spaudimą atlaikyti nėra labai lengva. Todėl svarbu ieškoti bendraminčių ir tų, kas turi patirties, patikrintų žinių. Lietuvos sveikuolių sąjunga rengia vasaros stovyklą šeimoms „Į laisvę!“, kur galima išmokti pagrindinių vaikų sveikatos stiprinimo bei palaikymo principų ir atsikratyti įvairių su(si)kurtų baimių“, – sako trijų vaikų mama S. Kriaučiūnienė.
