Gegužės 11 d. Seimas nusprendė pradėti Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisų, kuriomis siūloma reglamentuoti lauko darželių steigimą, svarstymo vyksmą (projektas Nr. XIIIP-1879).
Projektui po pateikimo pritarė 88 Seimo nariai, du balsavo prieš ir du susilaikė.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, Seimo posėdyje projektą numatoma svarstyti birželio 28 d.
Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė ir lauko darželio „Vėjo šalies vaikai“ prie Ukmergės kūrėja Sigita Kriaučiūnienė teigia, kad tai svarbus žingsnis ugdant sveiką vaikų kartą:
„Higienos normos keitimas ir lauko, gamtos, miško darželio sąvokos apibrėžimas teisiniuose dokumentuose yra vienas iš pirmųjų valdančiųjų pažadų skatinti sveiką gyvenseną šalyje vykdymas. Priėmus šias pataisas sudaromos sąlygos ikimokyklinio amžiaus vaikams augti sveikai, vaiko raidos specifiką atitinkančioje aplinkoje. Vaikai sukurti bėgioti, lakstyti, tyrinėti aplinką, laipioti po medžius, kurti, o ne sėdėti didesniąją dalį dienos patalpoje, kurioje kartu su juo dar yra 20-25 vaikai.Jau esanti lauko, gamtos, miško darželių patirtis rodo, kad juose laiką leidžiantys vaikai serga 1-3 kartus per metus, skirtingai nei vaikai valstybiniuose darželiuose, kur, anot statistikos, sirgti 13 kartų per metus yra „norma“.
Pataisų priėmimas reikštų galimybes mažesnėms bendruomenėms steigti lauko darželius, nes pagal iki šiol galiojusias higienos normas to daryti nebuvo įmanoma. Sveikos ir blaivios gyvensenos kultūros populiarėjimas šalyje sukuria aiškų ir augantį poreikį ugdyti vaikus gamtoje. Tuo pačiu nesuprantamas švietimo ministerijos noras privalomą ugdymą pradėti nuo 6 metų“.
Vilniuje įsikūrusio gamtos darželio „Po smilgom“ kūrėja ir VšĮ „Tėvystės centro“ direktorė Ieva Dapšauskė teigia, kad tokių darželių poreikis auga ir kituose miestuose, ne tik Vilniuje. „Kaip tik šiandien susitinku su Utenos šeimomis, kurios nori, kad ir pas juos atsirastų tokio tipo darželis. Aptarsime ir su Utenos miesto meru Alvydu Katinu, kaip Utenos savivaldybė galėtų prisidėti prie tokios tėvelių iniciatyvos. Šią vasarą gamtos darželis įsikurs ir Šiauliuose, buvome taip pat susitikę su Šiaulių miesto meru Artūru Visocku ir savivaldybės vadovybe, kurie labai palankiai sutiko šią iniciatyvą ir prisidės, kad sveikesni ir laimingesni vaikai augtų jų tarpe.“
Lietuva seka kitų šalių gera patirtimi, ją stebinti I. Dapšauskė teigia: „Nors kitose šalyse, kuriose ir man teko stebėti, tokio tipo darželių yra nepalyginamai daugiau, jie yra vyraujantys, pas mus tai tik paskutinio penkmečio naujas reiškinys. Tėvai tampa sąmoningesni ir vis daugiau dėmesio skiria ikimokyklinukų ugdymui gamtoje, derinimui veiklos, skaitymo, žaidimų patalpose ir buvimui bet kokiu oru gamtoje. Tačiau pasitaiko, kad tėvai būtent darželių administracijoms išsako pageidavimą kuo trumpiau vaiką laikyti lauke, kad neva nesusirgtų. Nors ir pagal šiandien galiojančią higienos normą, ne mažiau nei 2 val. vaikai turėtų praleisti lauke. Tad neretai darželių administracijos noriai „įsiklauso“ į tėvų pageidavimus, juk kartais neiti į gamtą yra žymiai paprasčiau nei eiti.
Nereikia manyti, kad gamtos darželiuose auginami kokie biologai ar laukinukai. Esmė yra suteikti kitokio ugdymo galimybę, kad vaikai būtų laimingi, sveiki, kūrybingi, savarankiškai vertinantys riziką, o jų vystymasis būtų darnus pasitelkiant betarpiškus potyrius gamtoje. Pas mus darželyje skaitoma ir daug knygų, skiriamas didelis dėmesys ugdymui, emocijų pažinimui ir kūrybiškumo puoselėjimui“.
Aš tai manau būtų labai gerai įrengti mokomuosius šiltnamius ir mokinti vaikus daugiau apie augalininkystę ir sodininkystę, o tuo pačiu ir apie sveiką mitybą.