Santykiuose su išgyvenančiais paauglystę vaikais tėvams kyla įvairiausių išgyvenimų, išbandymų… Kaip visa tai praeiti sukuriant ir išlaikant darnų, pagarbų, auginantį vieni kitus santykį šeimoje, dalinasi Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorė Eglė Kislovski.
Vaikų ir jaunimo stovyklų „Laisvės kodas“ rengėja siūlo tėvams naujai pažvelgti į santykių svarbą su paaugliais: „Svarbu pastebėti ar apskritai šeimoje mes kuriame santykius. O jie – labai svarbūs. Dar svarbiau – kokį pavyzdį rodome ir kokie patys esame tėvai. Dažnai sutinkama nuostata šeimose, kad „Viską darome dėl savo vaiko: perkam jam rūbus, išleidžiam į mokslus, garantuojam stogą virš galvos, leidžiam į keliones, pramogas ir pan. Bet tai nesukuria norimo santykio“.
Teko skaityti vieno vaiko laišką, skirtą tėvams: „Brangus Gyvenime, aš taip norėčiau tapti telefonu savo tėvų rankose. Aš matau, kaip jie bendrauja gražiai su juo, šypsosi, o svarbiausia ten praleidžia tiek daug laiko. Kai grįžtu namo pasisveikinu su savo tėvais, jie paklausia ar aš ne alkanas, pamaitina mane ir einu daryti pamokų, po jų praustis ir miegoti. Kai noriu ko nors paklausti ar pasikalbėti, telefonas mane nugali, nes matau, koks jis jiems yra svarbus. Žinai, jei būčiau telefonas, tada turėčiau galimybę daugiau laiko leisti su jais“.
Bendraudama su paaugliais mokyklose ir stovyklose, diskutuodama su jais apie santykius šeimoje, psichologiją ir paauglių elgseną studijuojanti dvynukių mama E. Kislovski išgirsta daug panašaus turinio istorijų. Vaikai gyvena sau, o tėvai sau. Nėra šeimose bendrumo, veiklų kartu, nuoširdžių pokalbių, atvirumo. O jie taip to norėtų… Natūralu, kad paauglystės laikotarpyje yra sunkiau kalbėtis, paaugliai dažnai net nemoka to daryti, negeba atsakyti normaliai į klausimus, negrįžta namo, atsikalbinėja. Tačiau svarbesnis klausimas yra „O su kuo gyvendami jie tokiais tapo, jei mes viską darome gerai?“
10 patarimų, kurie padės pagerinti santykius su paaugliais
- Sustokite! Išgirskite, kokiu tonu kalbate su paaugliu. Ar dažnai jį teisiate už jo elgesį? Kas trukdo jį suprasti? Prieš pradėdami kalbėti kiekvieną kartą paklauskite savęs, kokiu jį norite matyti? Norite matyti paauglį, kuris vargina jus ar norite matyti savo puikų sūnų/dukrą, kuriems vis dar reikia jūsų palaikymo?
- Išklausykite savo vaikus nepratarę nei žodžio. Kai paauglys kalba, tiesiog klausykitės. Nereaguokite spontaniškai norėdami jį kažkuo įtikinti, tiesiog klausykitės.
- Svarbus yra jų požiūris, o ne jūsų. Kai paauglys kalba, klausykitės jo iš jo požiūrio taško. Įsijauskite, kaip jis jaučiasi būdamas paaugliu, kai jam tiek daug pareigų, reikalavimų, mokslų, savęs pažinimo. Jis juk tik pradėjo eiti gyvenimo keliu. Suvokite jų tikras problemas ir tada atsakykite būtent iš šio požiūrio kampo.
- Suvokite, kad vykstantis pokalbis yra ne apie jus, o apie juos. Tai yra sunkiausia suprasti. Klausykitės ne iš viską žinančio pozicijos, o iš draugo pozicijos. Kalbėkite tik tada, jei turite ką nors konstruktyvaus ir palaikančio pasakyti, kas padėtų vaikui augti, judėti į priekį. Visada klauskite savęs, kodėl ir ką kalbate.
- Koks paauglys bebūtų, reikia suvokti, kad jis vis tik yra mūsų vaikas ir jam reikia palaikymo. Tėvai yra už tai atsakingi. Skirkite jam laiko, paauglystės metu tai ypatingai svarbu.
- Nustokite būti visur ir visada teisūs, tokie tikri teisuoliai. Visa tai yra ne apie teisingumą, o apie santykius ir jų sukūrimą. Paklauskite savęs ar svarbiau parodyti savo teisingumą ar meilę ir palaikymą?
- Būkite pavyzdžiais savo vaikams. Pripažinkite savo netobulumą, mokinkitės kurti santykius šeimoje, ieškokite žinių apie tai. Pasižiūrėkite į save. Ar tai, ko reikalaujate iš savo paauglio, nėra koks nors blogas jūsų įprotis ar elgesys? Pvz., reikalaudami, kad vaikas jus išklausytų, pagalvokite ar patys gebate išklausyti iki galo, ramiai.
- Kaip dažnai paaugliams sakote, kad gerbiate juos? Ar visgi dažniau didžiuojatės jais? Norime didžiuotis jais, pasigirti, bet ar gerbiame? Juk kai didžiuojamės, tai žiūrime tik iš savo perspektyvos, o kai gerbiame juos – tada iš jų pozicijos. Pabandykite pabrėžti tai kiekvieną dieną.
- Pastebėkite, kaip dažnai mes savo vaikus giriame už jų savybes? Mes dažniau giriame už pasiekimus, gerą elgesį, gerus pažymius, įvykdytus gerus darbus, bet ne už jų savybes. Raskime jų savybes ir girkime juos už tai.
- Linksminkitės kartu! Tai labai svarbu. Kada paskutinį kartą pramogavote kartu kokybiškai, juokėtės iki ašarų, žaidėte? Kaip dažnai tai vyksta? Tai labai svarbi gyvenimo dalis, kuri suartina.
GLR PWR programos merginoms autorė tikina: „Jeigu gerbsite paauglį, jis jus girdės. Jei jį išgirsite – jis jus supras. Jei jį suprasite, jis jaus dėkingumą. Jei būsite vaikui dėkingi, jis jaus jūsų palaikymą. Palaikydami jį jo pareigose ugdysite atsakingumą. Tapęs atsakingu jis taps nepriklausomu. Nepriklausomybė leis jam rūpintis jumis ir mylėti jus visą likusį gyvenimą.“
