Tėvų ir jų paauglių vaikų santykiai tarsi amerikietiški kalneliai. Vieną dieną jie patys geriausi draugai, kitą – vienas kitą ignoruoja, o trečią – pykstasi negalėdami surasti kompromisų. Psichologės ir knygų tėvams autorės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė sako, kad dažnai pamirštame, jog su paaugliu svarbu bendrauti kitaip nei su vaiku. Kai tarpusavio santykiai tampa įtempti, norint išvengti potencialios krizės šeimoje, teks papildyti žinių bagažą ir kaip reikiant pasistengti. Tam, kad paauglystės laikotarpį išgyventi būtų lengviau, psichologės sukūrė tikrą išgyvenimo gidą tėvams. Specialistės pristato leidyklos „Šviesa“ išleistą knygą „Paauglystė: šeimos santykių išbandymas“, kurioje į problemas žvelgiama ir iš tėvų, ir iš paauglių perspektyvos.
„Sunku užmegzti ryšį su tuo, su kuriuo kuriamas santykis yra paremtas įtampa, baime, nepasitikėjimu ar pagarbos trūkumu“, – sako psichologė Eglė Gudelienė. Specialistės tikros, norint išspręsti problemą svarbu atsisakyti išankstinių nuostatų ir pasistengti pažiūrėti į ją iš kelių perspektyvų. Psichologių požiūris atsispindi ir naujosios knygos struktūroje: joje aštuonios temos pristatytos atskirose tėvams ir paaugliams skirtose skiltyse.
„Norėjome, kad šis leidinys būtų tarsi asmeninis šeimos gidas ir draugas. Be abejo, jis neaprėps visų galimų sprendimų konkrečiose situacijose, tačiau sieks nukreipti tinkama linkme pasiūlydamas mąstymo gaires bei kryptį, parodydamas, kad paauglys tą pačią situaciją gali interpretuoti visiškai kitaip nei jūs“, – teigia psichologė E. Gudelienė.
Kaip vieną didžiausių iššūkių tėvų ir paauglių santykiuose abi psichologės įvardija suaugusiųjų pagarbos stoką savo vaikams. Nors tėvai to nedaro specialiai, tačiau kartais pamiršta, kad paauglys jau yra asmenybė.
„Kai susiduriate su paauglio norais ir juos lydinčiomis savo abejonėmis, klauskite ir klausykitės, kaip jis supranta situaciją, kokius pavojus įžvelgia, kaip galėtų su jais susitvarkyti. Jei paauglio vertinimai jums atrodo brandūs suteikite daugiau laisvės pažinti pasaulį ir visuomet priminkite, kad jis yra mylimas ir laukiamas namuose – kad ir kas nutiktų“, – pasakoja psichologė A. Blandė.
Knygos autorės atviros, nors kalbėtis su savo vaikais būtina, labai svarbu ne tik žinoti, ką pasakyti, bet ir kaip kalbėtis, kad informacija pasiektų paauglio ausis.
„Vieniems geriau kalbėtis prie arbatos puodelio, kitiems – kartu sportuojant, dar kitiems – drauge keliaujant, todėl visuomet kviečiame atrasti kiekvieno šeimai priimtiniausią būdą. Jei vis gi matote, kad susikalbėti nesiseka, liaukitės smalsauti ir turėkite kantrybės. Galite pasakyti, kad nerimaujate ir norėtumėte žinoti, kas vyksta, tačiau paauglio „nespauskite“. Pamatysite, taip ateis laikas, kai pokalbis natūraliai ims rutuliotis. Bendraudami atsisakykite kritikos: „gerai – blogai“, „teisingai – neteisingai“, būkite klausytoju, o ne vertintoju “, – teigia šeimos psichologė A. Blandė.
Jei vis gi kartais nutinka taip, kad tėvai praranda viltį susikalbėti su savo paaugliais arba, kad ir kaip stengiasi, jiems nepavyksta, svarbu išdrįsti pagalbos kreiptis į specialistus ir padedant jiems pamatyti situaciją kitu kampu bei atrasti taip reikalingus atsakymus.
„Prieš siūlant tokį pagalbos būdą, būtina aiškiai bei argumentuotai pasakyti, kad norite padėti ir ieškote visiems priimtiniausio kelio tai padaryti. Svarbu pastebėti, kad specialisto kabinete laukiama yra visa šeima, nes jos atmosfera, bendravimo, konfliktų sprendimo būdai lemia paauglio emocinę savijautą ir elgseną. Tad darbui ir pokyčiams turi ruoštis visi.
Gali būti taip, kad psichologui ir paaugliui nepavyksta užmegzti atviro ir šilto tarpusavio ryšio. Tuomet neverskite jo lankytis tik dėl paties lankymosi, ieškokite kito žmogaus, su kuriuo paauglys bus labiau įsitraukęs ir turintis daugiau motyvacijos nei su pirmuoju“, – mintimis dalijasi A. Blandė.
Kaip pasakoja šeimos psichologė E. Gudelienė, kasdienybė itin sudėtinga, dinamiška ir nuolat kintanti – ypač paauglių gyvenime. Todėl nusistatyti bendravimo šablonus ir visada žinoti teisingus atsakymus neįmanoma.
„Kai jau rodos pagaliau pasiekta harmonija, susitarta svarbiausiais klausimais, mus vėl aplanko kokia nors nauja ar netikėta patirtis, tad visai šeimos sistemai tenka ieškoti naujo pusiausvyros taško. Kiekvienam suaugusiam būtų naudinga suprasti, kad tikroji sėkmė auginant vaikus yra ne tik sukauptų žinių bagažas, bet ir nuolatinis judėjimas pagarbių santykių tarp visų šeimos narių link. Tam būtina tapti mylinčiu, smalsiu, kantriu, dėkingu, lanksčiu, ieškančiu, kuriančiu, atleidžiančiu, pasitikinčiu žmogumi…“, – kaitos ir lankstumo svarbą išskiria viena iš knygų serijos „Paauglystės gidas tėvams“ autorių E. Gudelienė.
Kaip svarbų raktą į sėkmingus tėvų ir paauglių tarpusavio santykius autorės pataria tris esmines taisykles:
- Bendraudami visada pasidalinkite argumentais, kodėl vienaip ar kitaip mąstote, jaučiatės ir elgiatės.
- Suteikite laisvės paaugliui spręsti, o po to kartu aptarkite patirtį: ką vertingo paauglys suprato, išmoko ir kokie papildomi klausimai jam kilo.
- Stiprinkite tarpusavio ryšį dalyvaudami paaugliui maloniose veiklose, drąsinkite jį siekti savo tikslų ir skirkite individualaus dėmesio veikdami kartu ką nors įdomaus.
Psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė aktyviai veikia vaikų, paauglių bei šeimos psichologijos srityse. Išgarsėjusios kaip profesionalės, specialistės šiandien neapsiriboja tik konsultavimu, tačiau aktyviai dalyvauja ir švietėjiškoje veikloje, yra knygų serijos „Išlikimo gidas tėvams“ autorės. Seriją sudaro trys knygos, kiekvienoje jų aktualiausi su vaiko ir paauglio augi(ni)mu ir auklėjimu susiję klausimai.
