Patarimai, kaip padėti kurapkoms žiemą

Gausi sniego danga, ypač  jos paviršiuje susidaranti ledo pluta, žiemą kurapkoms sudaro itin sudėtingas išgyvenimo sąlygas. Kai sniego sluoksnis viršija 30 cm arba po atodrėkio susidaro kieta ledo pluta, šie paukščiai nebegali pasiekti natūralaus maisto – žolės arba želmenų.

Tokiais atvejais be žmogaus pagalbos kurapkų išgyvenimo tikimybė ženkliai sumažėja ir šios dienos gali būti joms mirtinos.

Lietuvos ornitologų draugija ragina ūkininkus, medžiotojus, sodybų savininkus ir gamtos mylėtojus prisidėti prie kurapkų apsaugos žiemos laikotarpiu, užtikrinant tinkamas ir saugias sąlygas šiems paukščiams.

Kurapkų elgsena žiemą

Kurapkos (Perdix perdix) yra sėslūs paukščiai, tačiau prispaustos bado ir šalčio, jos priverstos klajoti. Dėl maisto trūkumo jos dažniau aptinkamos prie sodybų, vienkiemių ar miestų pakraščių.

Tokiose vietose paukščiai susiduria su papildomais pavojais, ypač su laisvai laikomais šunimis ir katėmis, todėl teikiama pagalba turi būti rengiama taip, kad būtų užtikrintas ir saugumas.

Kurapkų populiacija sparčiai mažėja visoje Europoje, o tai rodo platesnes agrarinio kraštovaizdžio ekologines problemas. Lietuvoje šios rūšies nykimą lėmė intensyvus žemės ūkis, pesticidų naudojimas ir buveinių nykimas. Šiuo metu kurapka yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Pastarųjų metų švelnesnės žiemos sudarė sąlygas populiacijai iš dalies atsikurti, tačiau viena atšiauri žiema su storu sniego sluoksniu gali panaikinti kelerių metų teigiamus pokyčius.

Reikia atkreipti dėmesį, kad kurapkai būdingi populiacijų svyravimai dėl klimatinių sąlygų ypatumų. Tačiau jei rūšies būklė gera ir populiacija gausi, tai nenulemia jos išnykimo. Kurapkų buvimas yra svarbus sveiko ir mažiau užteršto agrarinio kraštovaizdžio indikatorius.

Kaip joms galime padėti?

„Patariame atokiau nuo pastatų, nuo vėjo apsaugotoje vietoje, nuvalyti sniegą iki žemės paviršiaus ir įrengti slėptuves iš eglišakių.

Tokios konstrukcijos imituoja natūralius krūmynus, kurių, deja, intensyviai naudojamame agrariniame kraštovaizdyje beveik nebeliko“, – pabrėžia Gediminas Petkus, Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas.

Išsamios žinios apie slėptuvių įrengimą pateikiamos svetainėje: čia

Patariamas lesalas

Lesalas: Puikiai tinka javų sėklos, grūdų nuovalos, pelai ar glėbys šieno. Žinoma, jog mielai lesa ir saulėgrąžas ar įvairias kruopas, tačiau toks lesalas yra žymiai brangesnis.

Būtinas priedas: kurapkos neturi dantų, todėl maisto smulkinimui jų skrandyje naudojami smulkūs akmenukai (gastrolitai). Dėl šios priežasties šalia lesalo būtina pateikti smulkaus žvyro, be kurio paukščiai negali tinkamai virškinti maisto.

Jei nėra galimybės jas reguliariai lesinti

Pasak Liutauro Raudonikio, Lietuvos ornitologų draugijos vadovo, ūkininkai ar medžiotojai gali kurapkoms padėti nustumdant sniego pusnis nuo želmenų ar nušienautų pievų plotų. Juos kurapkos greitai suranda ir čia apsistoja maitintis ilgesniam laikui.

Svarbu žinoti, kad iki 15 cm storio minkštas sniegas kurapkoms nėra kliūtis, todėl želmenys dėl to nenukentėtų nuo šalčio. Dideli plotai nebūtini – pakanka keliolikos arų ar net mažesnio ploto. Turint žemės ūkio techniką, tokias vietas galima nesudėtingai paruošti.

Taip pat svarbu iki pat grunto nuvalyti sniegą ir artimiausiuose žvyrkeliuose, kur kurapkos galėtų rasti gastrolitų – smulkių akmenėlių, reikalingų maisto virškinimui.

Kadangi dideli plotai nebūtini, nedidelius vejos plotus nuo sniego gali nusivalyti ir privačių namų savininkai, ypač nuošalesnėse kiemo vietose. Papildomai paberti grūdai dar labiau pagerintų kurapkų racioną.

Kiekvienas laiku atliktas veiksmas gali prisidėti prie kurapkų išsaugojimo ir padėti užtikrinti šios rūšies išlikimą Lietuvos agrariniame kraštovaizdyje.