Romuvos atstovai vieši Indijoje (IV)

2020 m. sausio 4 d. 12 val. Etnografinėje sodyboje Kulionyse (Gilužio g. 1a, Molėtų r.) vyks susitikimas su keliautojais, kelionės po Šiaurės rytų Indiją pristatymas „Indijos takais“. Dalyvaus: Virginijus Kašinskas, Inija Trinkūnienė, Rita Balkutė, Ignas Šatkauskas, Gintaras Songaila. Filmuotos medžiagos ir nuotraukų peržiūra.

Nuo lapkričio 14 d. Indijos savanorių sąjungos kvietimu penki Romuvos atstovai, vadovaujami Krivės Inijos Trinkūnienės, lankėsi Indijoje. Indijos šalies savanorių sąjunga (RSS, Rashtriya Swayamsevak Sangh) – didžiausia pasaulyje visuomeninė organizacija, kuri puoselėja hinduistines tradicijas, bendradarbiauja su kitomis pasaulio prigimtinėmis kultūromis.

Romuvos delegaciją (Inija Trinkūnienė, Rita Balkutė, Virginijus Kašinskas, Gintaras Songaila, Ignas Šatkauskas) lydėjo ilgametis Lietuvos ir lietuvių kultūros draugas Surendra Maturas (सुरेन्द्र माथुर). Lapkričio 14-19 d.d. svečiai iš Lietuvos lankėsi Naujojo Delio ir Haridvaro apylinkėse , susitiko su visuomenės veikėjais, mokslo bendruomene, dalyvavo RSS renginiuose, religinėse apeigose. Susitikimuose buvo kalbama apie senuosius indoarijų ir baltų kultūrų ryšius bei šių laikų bendradarbiavimo galimybes. 

Lapkričio 20-23 d. Romuvos delegacija buvo nuvykusi į ryčiausius Indijos kraštus, Asamo ir Arunačal Pradešo valstijas, viešėjo ICCS (International Centre for Cultural Studies) prigimtinių kultūrų tyrimų centre „RIWATCH“, susitiko su Roingo (Roing) ir aplinkinių kraštų bendruomene, genčių atstovais.

Lapkričio 23-25 d. romuviai viešėjo Asamo valstijos sostinėje Govahati, susitiko su miesto RSS bendruomene, aplankė vietos šventyklas, iš kurių svarbiausios – Kamakija šventykla (pagrindinis deivei Kali skirtas altorius yra gilioje oloje) ir Šivos šventykla Brahmaputros upės saloje. Brahmaputra – vienintelė šventoji upė Indjoje, kuri yra vyriškos giminės (išvertus – Brahmos sūnus).

Lapkričio 26-28 d. svečiai iš Lietuvos lankėsi Megalajos valstijoje – kalvotame krašte į šiaurę nuo Bangladešo, apsistojo jos sostinėje Šilonge. Megalajoje jie susitiko su kasių genties, kuri su sudaro didžiausią gyventojų dalį, bendruomenių atstovais, susipažino su jų kultūra.

Lapkričio 29 – gruodžio 3 d. romuviai viešėjo Tripūros valstijoje į rytus nuo Bangladešo. Šios valstijos sostinėje Agartaloje romuviai aplankė pagrindinę Keturolikos dievų šventyklą (visų keturiolikos dievų atvaizadai per vasaros sulėgrįžos šventę yra išnešami į specialią vietą ant ilgo suolo priešais aikštelę, kurioje aukojami ožiukai. Romuviai susipažino su šio krašto kultūra ir istorija valstijos muziejuje, kuris įkurtas Manikija dinastijos karalių rūmuose.

Lapkričio 30 d. Romuvos delegacija po ilgos ir sunkios kelionės pasiekė įspūdingą bei didžiausią Indijoje senovinę uolų meno vietą šalia Darmanagaro miesto. Įvairiais duomenimis, įvairūs religinio pobūdžio atvaizdai ant uolų buvo iškalti 7-11/12 amžiais. Šalia hinduistinių dievų (Ganeša, Durga, kt.) yra atvaizduotos ir didelės galvos, kurių paskirtis nežinoma.

Šis „skulptūrų parkas“  veikia kaip atviro lauko šventykla šalia įspūdingo kalnų šaltinio ir senų šventųjų medžių prie kurių lankytojus pasitinka šventikai. Dalis skulptūrų yra eksponuojama viršutinėje kalnagūbrio dalyje, kur yra iš šventas akmuo su Višnu pėda.

Gruodžio 1 d. romuviai dalyvavo apeigose, lankėsi Šivos ir Kali šventyklose, kur susipažino su tantrų papročių besilaikančiu šventiku. Šis šventikas gydančių augalų ieško pagal sapnus. Kartais nuo tam tikros ligos jis ieško susapnuoto gydančio augalo net nežinodamas jo pavadinimo. R. Balkutė iš šventiko pasakojimo pastebėjo, kad jis naudoja gydančiojo vandens užkalbėjimus. Šventikas turėjo savo guru, kuris dabar gyvena kažkur kalnuose. Kaip ypatingą guru nuopelną šventikas paminėjo įvykį, kai dievas (turbūt Šiva) per sapną nurodė jam devynis metus ant galvos nešioti bambuko medelį, ir jis tą padarė. Šventikas ir kiti du šventyklos prižiūrėtojai Gokporog kalba (tibeto-birmiečių kalbų grupė, šios kalbos gentis sudaro didžiąją dalį Tripuros valstijos gyventojų) lietuviams pagiedojo giesmes skirtas deivei Kali (Gokporog kalba vadinama Ma-Luma), taip pat ir giesmę Šivos pasveikinimui (iškvietimui).

Romuviai susitiko su Agartalos Kšatrijų sąjungos atstovais, su Višnu šventyklos šventikais, taip pat su Agartalos RSS (Valstybės savanorių sajunga) skyriumi. Svečius iš Lietuvos kaip visada pristatė Romuvos delegacijos globėjas S. Maturas. Skyriaus susirinkime Krivė I. Trinkūnienė pristatė susirinkusiems Romuvos istoriją, tikėjimą, šventes, rodė skaidres su nuotraukomis iš Romuvos apeigų. G. Songaila papasakojo apie senuosius ryšius tarp baltų ir indoarijų. I. Šatkauskas pagrojo Labanoro dūda lietuviškas gaidas.

Gruodžio 2 d. Romuvos delegacija išvyko į senąją Tripuros sostinę Udaipurą, aplankė Matabari šventyklą, kuri skirta deivei Kali. Šalia šios šventyklos dideliame tvenkinyje gyvena senoviniai vėžliai. Pireš mirtį šie vėžliai pakyla į šventyklą, tada jiems atliekamos laidotuvių apeigos. Kalvelė, ant kurios stovi šventykla, yra vėžlio kiauto formos, kažkada ji buvo sala didelio ežero viduryje. Vienas vežlys atplaukė prie kranto ir noriai bendravo su romuviais.

Tą pačią dieną svečiai iš Lietuvos plaukė Gomati upe (ilgiausia Tripuros upė) prie ant uolų išraižytų piešinių (viena uola išraižyta Šivos atvaizdais, o tolimesnėje pavaizduota įspūdinga deivė Durga su ginklais daugelyje rankų, už plaukų laikanti nugalėtą demoną). Pasak legendos šie raižiniai buvo sukurti viduramžiais, kovų su musulmonais metu, ir buvo skirti musulmonų atgrasymui. Visa grupė pakilo šventu šaltiniu į viršų siauru tarpekliu tarp uolų iki dviejų olų, kurių viena veda į viršų, o kita – apačion, kaip šulinys.

Grįžę iš kelionės, Agartaloje svečiai iš Lietuvos susitiko su Tripuros valstijos ministru pirmininku Džišnu Dev Varma (जिष्णु देव वर्मा). Susitikime kalbėta ne tik apie istorinius senovės baltų ir indų ryšius, bet ir apie dabartinio Tripuros bendrijų ir Romuvos bendradarbiavimo galimybes. Po susitikimo I. Šatkauskas pažymėjo: „Ministras pirmininkas, pats būdamas menininkas, ypač susidomėjo bendrais muzikiniais projektais. Jis taip pat pažadėjo detaliau panagrinėti galimų bendrų mokslinių tyrimų organizavimo būdus.“

Gruodžio 3 d., paskutinę romuvių kelionės dieną, svečiai iš Lietuvos apsilankė Tripuros karalių (maharadžų) vasaros rezidencijoje. Įspūdingi balti rūmai ežero viduje, nors pastatyti tik prieš šimtą metų, mena viduramžių architektūros stilius. Vakare romuvių delegacija susitiko su gausiai susirinkusiu Visos Indijos genčių sąjungos (ašramo) Tripuros skyriumi, žiūrėjo ašrame besimokančių mergaičių meninę programą.

Romuvos Krivė I. Trinkūnienė džiaugėsi: „Per trijų savaičių viešnagės Šiaurės rytų Indijoje programą įvyko apie keturiasdešimt susitikimų su vietos bendruomenėmis, susipažinome su labai įvairia šio krašto genčių tradicijomis, užmezgėme gausius bendradarbiavimo ryšius, pristatėme Lietuvą, jos seną istoriją ir baltišką kultūrą. Esame labai dėkingi ilgamečiui Visos Indijos genčių sąjungos vadovui Surendrai Maturui ir visiems RSS savanoriams už mūsų delegacijos globą ir už galimybę susipažinti su nuostabias šio Indijos krašto paminklais bei kerinčia gamta, bendrauti su labai draugiškais ir savo kraštą mylinčiais prigimtinių kultūrų atstovais“.    

Po 3-jų savaičių darbo kelionės romuviai savaitę paskyrė poilsiui mažiausioje Indijos valstijoje Goa prie Arabijos jūros kranto. 

Gruodžio 12 d. Romuvos delegacija sugrįžo į Lietuvą.