Šeštadienis, 28 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

G. Aleknonis. Beširdystės mada

Gintaras Aleknonis, www.zurnalasmiskai.lt
2019-10-30 14:00:17
10
G. Aleknonis. Beširdystės mada

Ąžuoliukas gen. Vėtrai | Rengėjų nuotr.

Ąžuoliukas gen. Vėtrai | Rengėjų nuotr.
Ąžuoliukas gen. Vėtrai | Rengėjų nuotr.

Laimingos tautos, kurioms nereikia didvyrių. Tačiau net ir laimingiausi žmonės turi savo didvyrių. Pabandę suprasti, kas ir kodėl vienu ar kitu metu tapo didvyriais, ir pamatę, kaip jie gerbiami, galime nesunkiai nustatyti tautos dvasinę sveikatą.

Ne veltui „juodųjų technologijų meistrai“ pataria: visų pirma atimkite iš žmonių dvasinius ramsčius, suniekinkite jų gerbiamus didvyrius. Ir jeigu tai sugebėsite padarysite jų pačių rankomis, su tokiais žmonėmis jau bus galima daryti bet ką.

Mažai kas abejoja, jog Mindaugas, pirmasis ir vienintelis mūsų karalius, yra Lietuvos didvyris. Dabar jis išgyvena didžiausius savo garbės laikus. Viduramžių Lietuvos galybės metais Mindaugą retai kas prisimindavo, nes valdė kita, Gediminaičių, dinastija. Smetonos laikų Lietuva stiprybės sėmėsi iš Vytauto Didžiojo, o mūsų atkurtosios valstybės didvyriu tapo Mindaugas. Tarpukariu rugsėjį švęstą Vytauto Didžiojo (taip ir neįvykusio) karūnavimo ir Padėkos dieną pakeitėme Mindauginėmis – nauja valstybės švente.

Kodėl taip atsitiko? Istorikai panoro įstatymais įtvirtinti savo įstabius atradimus? Politikos strategai sumanė, kad reikėtų pamiršti su Vytautu Didžiuoju taip glaudžiai siejamą varžymosi su lenkais naratyvą? O gal Mindaugo didybės atgimimo ištakų derėtų ieškoti sovietų okupacijos tamsoje, kai istorijos vadovėliai mokė, jog Žalgirio mūšį laimėjo Smolensko pulkai, o sovietų kariai Pabaltijui teikė internacionalinę pagalbą… Tokiame slogiame kontekste iš visų buvusių Lietuvos valdovų Mindaugas okupantui galėjo atrodyti mažiausia blogybė. Šiaip ar taip, jo karių būriai nestovėjo prie Maskvos vartų, o Mindaugo atsimetimą nuo krikščionybės buvo galima bandyti interpretuoti kaip konfliktą su klastingais Vakarais ar religijos atsisakymą apskritai. Ne pirmą ir ne paskutinį kartą išmoninga komunistų propaganda bandė balta paversti juoda.

Tačiau okupacijos metais brendo ir žmogiška šiandieninė Mindaugo samprata, kuriai pamatą padėjo prieš pusę šimtmečio parašyta Justino Marcinkevičiaus drama ir jos interpretacijos teatre. Pamenu paskutinę „Mindaugo“ sceną Klaipėdos teatre. Po karalių vaidinusio Vytauto Paukštės monologo, kuris buvo lyg malda Lietuvai, scenoje nusileisdavo didžiulis veidrodis, kuriame publika su nuostaba išvysdavo save. Įspūdis buvo toks, kad plojimai prasidėdavo po ilgesnės pauzės.

Deja, tokią spektaklio pabaigą matė nedaug žiūrovų. Po gastrolių Vilniuje teatrui teko atsisakyti pirminio sumanymo. Viešai tebuvo pasakyta, kad nesaugu didžiulius veidrodžius vežti į gastroles, o pašnibždom kalbėta, kad metafora nepatiko kultūros ministrui. Gal jam pasidarė baisu pagalvojus, kad komunistų ideologų išsvajota „tarybine liaudimi“ turėjęs būti spektaklio žiūrovas pasijus garbingą istoriją turinčios tautos dalimi.

„Mindaugas“ pradėjo kurti ir sovietų okupacijos metų herojų Justiną Marcinkevičių. Tiesą sakant, poetas niekada nesiekė tapti didvyriu. Jis buvo savas ir paprastas, reiklus sau ir be galo darbštus, subrendęs laikėsi atokiau nuo kūrybinės bohemos, buvo ištikimas šiandien tokioms nemadingoms tradicinėms vertybėms.

Tikrąja dvasine atrama poetas tapo Atgimimo laikais, kai paaiškėjo, jog gūdžiais okupacijos metais jo sukurtų eilių nereikia perrašinėti, kad jas galima dainuoti ar giedoti, kaip kadaise Maironį. Nuostabu, kad pro akylą cenzūrą viešumon prasispraudusi poezija galėjo teigti brangias visuomenines bei tautines idėjas. Justino Marcinkevičiaus kūryba ir jo ori visuomeninė laikysena daugybei žmonių padėjo įveikti sudėtingą sąmonės virsmą, savaip pajausti, suprasti bei pateisinti okupacijos metų nuopuolį ir Atgimimo prisikėlimą. Poetas tapo moraliniu didvyriu, kuriuo ne vienas politikas ar partija būtų su džiaugsmu pasinaudoję. Kaip būtų susiklostęs Lietuvos likimas, jeigu poetas būtų kandidatavęs į prezidentus ir (tikriausiai) išrinktas? Ar jis galėjo tapti tautą vienijančia asmenybe? Justino Marcinkevičiaus pasirinkimas buvo kitas – poetai turi rašyti eiles.

Ar pasukęs į politiką Justinas Marcinkevičius būtų visiškai išvengęs didžiulio purvo srauto, kuris nuolat pilamas ant politinių konkurentų galvų? Šiandien piktavalių taikiniu jau tapo poeto atminimas. Ne viena knyga ar straipsnis ne tik imasi kritiškai vertinti Justino Marcinkevičiaus kūrybinį palikimą ir asmenybę, bet ištraukia juos iš konteksto, prideda dozę paskalų ir laukia apdovanojimų už esą naujovišką požiūrį į praeities veikėjus. Kas tai – ilgai slėpta pagieža, kerštas, beširdystės mada, o gal tik noras išgarsėti niekinant autoritetą? Visuomenės erzinimas atsiperka knygų tiražais. Vargu ar dera abejoti kritinio požiūrio į praeitį svarba. Tačiau kritinis vertinimas prasmingas tik tuomet, kai yra grindžiamas pagarba.

Į šiandieninį piktdžiugišką Justino Marcinkevičiaus tariamą nuvainikavimą vertėtų pažvelgti mūsų santykio su tautos praeitimi ir jos didvyriais kontekste. Ar tai neprimena bandymų įsukti mankurtišką tylos spiralę? Nedidelė saujelė garsiai šaukia, dauguma nemato reikalo jai prieštarauti. Nes tai būtų nemodernu. Taip birželio sukilimo dalyviai tampa kolaborantais, partizanai laisvės kovotojai – plėšikais… Sovietų okupacijos metais pavyzdį rodę disidentai prisimenami tik tuomet, kai numiršta, nes buvusių disidentų nuomonė tokia pat aštri ir kritiška kaip ir anuomet, o viešai išsakytas žodis skamba ne mažiau pavojingai. Kas lieka iš visos skaudžios, bet didvyriškos dvidešimtojo amžiaus Lietuvos istorijos, jei moderniam europiniam naratyvui įtarimų kelia net nuosaikus, pro sovietų cenzūros užtvaras prasibrovęs Justino Marcinkevičiaus puoselėtas tautiškumas. O gal toks tautą iš letargo pažadinęs ir į Europą grąžinęs tautiškumas iš tiesų nesuderinamas su moderniu liberalizmu, prie kurio lengvai prisitaiko tik tie, kurie ir okupacijos metais „dirbo Lietuvai“?

Labai norėtųsi klysti ir tikėti, kad šiandien įsibėgėjęs Lietuvos praeities murzinimas tėra paikas kone prieš šimtą metų Kauno – anuometės laikinosios sostinės – padangę mėginusio sudrebinti keturvėjininkų sąjūdžio atspindys. Jaunatviško maksimalizmo kupini audronašos tuomet skubėjo laidoti visus autoritetus, ir tik paskui atitokę suprato, kaip klaidinančiai skambėjo jų programinis šūkis: „Labanakt, Maironi!“

Šiandienos Lietuvoje praeities niekinimas jau nėra vien jaunatviškas šėlsmas. Šalyje, „kur miega kapuos didvyriai“, autoritetų dergimas tapo profesija, o gal ir pelningu verslu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  2. R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra
  3. V. Radžvilas. Kuriuos įvykius tauta turi interptetuoti vienareikšmiškai (video)
  4. V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas
  5. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  6. V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką
  7. R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius
  8. Sąjūdžio jubiliejus: kaip sugriuvo baimės ir tylos siena (nuotraukos)
  9. V. Sinica. Ką atskleidžia Vilniaus užėmimo operacijos metinės?
  10. V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui
  11. O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas
  12. K. Skrupskelis. Ar paminklai vien šventiesiems?
  13. A. Rusteika. Artėja metas pažvelgti į veidrodį, vyrai
  14. O. Voverienė. Ar Lietuva prisimins ir švęs rugsėjo 8-ąją – savo Tautos dieną?
  15. M. Kundrotas. Ar apginsime savo didvyrius? (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Gražina says:
    6 metai ago

    Justinas Marcinkevičius – tai Lietuvos SIELA! Ir tegu sako, kas ką nori, nepasiseks jo apjuodinti. Tai Jis tas Lietuvos Šauklys, kuris budino Lietuvą ir pačiais gražiausiais žodžiais apvainikavo Lietuvos vardą, tai Jis vienuolio ir špitolnikų lūpomis skanavo žodį ” Lie-tu-va”, o tuo metu buvo dar sovietmetis ir rusų kalba vyravo Lietuvoj. Gėda sakyti, bet tada ne vienas lietuvis su lietuviu kalbėjo rusiškai, O Justinas Marcinkevičius nepabūgo, viešai, lietuviškai kalbėti ir rašyti apie Lietuvą. O kiek Jo eilėraščių apie Lietuvą parašyta, dalis jų virto visų mėgiamomis dainomis. Siūlyčiau Jaunimui paskaityti Justino Marcinkevičiaus kūrybą ir pradėti nuo “Dienoraštis be datų”, toliau – trilogiją. Gal tada suprasite, kas buvo JUSTINAS MARCINKEVIČIUS.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    6 metai ago

    Buvo jaudinamai gražu, kai spektaklio metu publika pasigavo ir kartu su aktoriumi skandavo LIE-TU-VA!

    Atsakyti
  3. O Romoje vyks Litvakų dienos says:
    6 metai ago

    Romoje vyks Litvakų dienos
    diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/romoje-vyks-litvaku-dienos-937236

    „… Parodos atidaryme dalyvaus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. ”
    Pati ta, tskant… Eruditė ir istorijos žinovė…

    Atsakyti
  4. Ženklas says:
    6 metai ago

    Vadinasi turime didvyrių ir be tų, kurių rankos suteptos holosto reikaliukais.

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      6 metai ago

      taisau : holokosto

      Atsakyti
      • Žemynos says:
        6 metai ago

        ? ? ?

        Atsakyti
  5. Kęstutis says:
    6 metai ago

    Labai geras straipsnis, o visa esmė antroje pastraipoje… Visiškai jokio skirtumo kuris tautos didvyris ar kuri Lietuvos istorijos dalis menkinama – visa esmė antroje pastraipoje. Prieš Lietuvą ir kiekvieną dorą Lietuvos pilietį kariaujamas informacinis karas. Kas už to stovi jau ir ne taip svarbu, svarbu nepasiduoti, nesuabejoti, išlaikyti tautinį orumą ir tautos dvasinę stiprybę. Mongolams juk niekas nepriekaištauja, kad jiems Čingis Chanas tautos didvyris, kai kitoms aplinkinėms tautoms jis tik žiaurus galvažudys, tai kodėl mums kuriamos tokios “išskirtinės sąlygos”? O kas dėl J.Marcinkevičiaus tai tik dar vienas mėginimas apdergti tuos, kurie dar nebuvo dergiami. Rusų informacinio karo taktika – viskas š…., išskyrus šlapimą… vsio gavno, krome močy…

    Atsakyti
  6. Dainius Razauskas says:
    6 metai ago

    Gintaras Aleknonis – vienas labiausiai mano gerbiamų Lietuvos žurnalistų, ypač dėl jo vestų laidų ankstesnėje, dar laisvoje „Lietuvos televizijoje“, kur jis kone vienintelis nepasidavė beužslenkančiai išdavystės tamsai ir už tai tapo pašalintas (aplinkybių nežinau, bet dar sovietmety išmokau kai ką matyti labai aiškiai). Ir straipsnyje jo išsakytas požiūris man visiškai priimtinas, esmiškai sutampa su maniškiu. Džiugu būtų „Alke“ matyti kuo daugiau jo rašinių.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Taip, tada mūsų „nacionalinis” kaip reikia „apsišvarino”… O dabar be tokio lygio meistrų vis labiau popsėja…

      Atsakyti
  7. stasys says:
    6 metai ago

    Nereikia bijoti kritikos J. Marcinkevičiui , sovietinio lietuviškumo sąvoka susiformavo toli gražu ne dėka jo vieno kūrybinių pastangų , prie to ženkliai prisidėjo ir kiti ano meto rašytojai . Nėra taip jau blogai išlaisvinti žmogų iš to sovietinio paveldo kuri šiandieniai kultūrinės atminties sergėtojai bando įprasminti įstatymu Abejoju ar žmogus – poetas gali virsti realiu marmuru aikštėje su ji nuolatos lydinčiomis paukščiu išmatomis . Abejoju ar yra tokiu kurie norėtu ar linkėtu tam didžiam žmogui ko nors pikto ..Autorius gerai rašo ir įdomiai bet trūksta kritiško požiūrio tam ką pats dievina .

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

baltoji banga.lt
Lietuvoje

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Atidaromas eismas Sargėnų estakada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras
Kultūra

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Naivus klausimas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rotavirusas vasarą neatostogauja
  • M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Skirtingiems patiekalams – skirtingi pomidorai
  • Nemokamas „Wi-Fi“ – tik mėgstantiems riziką

Kiti Straipsniai

1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

2025 06 17
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. | Genocido aukų muziejaus rinkinių nuotr.

I. Meškauskas. Kai mus gaudė ir šaudė kaip žvirblius

2025 06 16
Jonas Markauskas

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija

2025 06 12
Jono Basanavičiaus gimtinė | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Basanavičiaus gimtinė kviečia į išskirtinį renginį!

2025 06 12
Istorinės atminties komisija Katedroje

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

2025 06 05
Vokiečių gatvė

Atnaujinama viena pagrindinių sostinės senamiesčio gatvių

2025 05 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Naivus klausimas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
K. Baltmiškė. Lietuvos nepriklausomybei svarbios pergalės šimtmetis minimas Radviliškyje

K. Baltmiškė. Lietuvos nepriklausomybei svarbios pergalės šimtmetis minimas Radviliškyje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai