Spalio 28 d., pirmadienį, 14 val. Vilniaus Rasų kapinėse bus pagerbti kariai, žuvusieji už Lietuvą. Tą pačią dieną 17 valandą Vilniaus karininkų ramovėje minėsime Lietuvos kariuomenės žygio į Vilnių 80-metį. Koncertuos Vilniaus karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, Vilniaus karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“.
Šiemet yra Nepriklausomybės kovų metai. 1939 m. spalio 27-29 d. Lietuvos kariuomenė padėjo įgyvendinti tautos siekį susigrąžinti Lietuvai ilgaamžę istorinę sostinę Vilnių ir jo apylinkes.
1939 m. Lietuvos kariuomenės vadas įsakė: „Vilniaus rinktinės kariai, Jums teks labai garbinga ir istorinė pareiga pirmiems įžengti į Vilniaus krašto žemes ir mūsų sostinę Vilnių. /…/ Jūs būsite pirmieji mūsų kariuomenės reprezentantai lietuviškame Vilniaus krašte.“ 1939 metų Lietuvos kariuomenės Žygis į Vilnių vainikavo ilgas lietuvių tautos kovas ilgaamžei istorinei sostinei ir valstybės vientisumui išsaugoti.
Per 19 metų Lenkijos laikiną okupaciją Lietuva suverenių teisių į tūkstantmetį savo valstybės centrą neprarado jokiu teisės aktu. Lietuva istorinę sostinę ir trečdalį Vilniaus krašto teisėtai susigrąžino visos tautos pastangomis, pagal 1920 metų Taikos sutartį ir daugelį tarptautinių konvencijų. Dėl to Rasų kapinėse pagerbsime Lietuvos karius, prieš 99 metus prie Vilniaus žuvusius už Lietuvą.
Ateikime ir pagerbkime Lietuvos kareivėlius už Vilnių gyvybę atidavusius.
Neramina klausimas, kodėl iki šiol ignoruojamas Lietuvos kariuomenės kūrėjo, pirmojo mūsų karžygio Antano Juozapavičiaus atminimas, kuris lemtingomis Lietuvos nepriklausomybei dienomis, didžiausio pavojaus akivaizdoje ėmėsi ryžtingų veiksmų. Išvykdamas iš Vilniaus į kovinių veiksmų vietą Alytaus fronte, savanoriams sakė: „Sudiev Vilniau! Sudiev, Lietuvos sostine! Greit nesimatysime. Gal ir daug teks nukentėti, daug ašarų ir kraujo pamatyti. Gal tu į lietuvių pardavikų nelaisvę pakliūsi ir vėl būsi prie ko priskirtas. Būk ramus! Neilgam! Išvaduos tave Lietuvos sūnūs”.
Neramina, nes Lietuvos kariuomenės kūrime A. Juozapavičius atliko žygdarbį, kuris nulėmė visos tautos likimą, o karininko didvyrio kapas vis dar Alytaus bažnyčios uždaroje aplinkoje. Vilnius po lenkų okupacijos sugrįžo, tačiau jo testamentiniai žodžiai įsipareigoja jo palaikus sugrąžinti į Vilnių, į Laisvės gynėjų panteoną. Jo atminimo Laisvės gynėjų kapinėse, Antakalnio memoriale, prie paminklo, Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, nėra.
👍👍