Esame įpratę, kad lengvo peršalimo simptomai yra neišvengiami lietuviško rudens palydovai, vis dėlto ir kosėjimas, ir čiaudėjimas – pavojingi aplinkiniams. Jei kosėjantis žmogus serga, į orą, net 6 metrų spinduliu, pasklinda virusai ir bakterijos, o drauge su jomis ir užkrato „dovanėlė“.
„Viena dažniausiai kosėjančių grupių – vaikai, kurie serga dažniau nei suaugusieji. Būtent todėl kiekvieną rudenį, vaikams grįžtant į mokyklas ir vaikų darželius, svarbu prisiminti, kad „taisyklingo“ kosėjimo ir čiaudėjimo vaikučius reikėtų mokyti nuo mažų dienų“, – pataria šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė.
Kosulys ir čiaudėjimas – organizmo „sarginiai šunys“
Čiaudulys ir kosulys – natūralus mūsų organizmo apsauginis refleksas. Skaičiuojama, kad per valandą net nesergantis žmogus sukosėja 1–2 kartus tam, kad iš kvėpavimo takų pašalintų svetimkūnius, virusus ar bakterijas, alergizuojančias, dirginančias medžiagas, susikaupusį sekretą.
„Ne bet koks kosulys ar čiaudulys yra pavojingas ar užkrečiamas. Aišku, kai esame šalia kosėjančio ar čiaudinčio žmogaus, nebūtinai žinome, kad, pavyzdžiui, kosulys – nepavojingas, sukeltas alerginės astmos ar refliukso. Tikra rizika aplinkiniams kyla, jeigu žmogus serga, t. y. kai su kosuliu ar čiauduliu pasireiškia ūmios ligos simptomų – karščiavimas, sloga, dusulys, skrepliavimas. Kadangi ir kosėjimo, ir čiaudėjimo jėga labai didelė – ne veltui šie refleksai vadinami organizmo „sarginiais šunimis“ – viskas, kas pasklinda kosėjant ar čiaudint, sklinda labai greitai ir labai plačiai“, – pasakoja šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė.
Vaikai kosėja dažniau ir „sunkiau“
Skaičiuojama, kad sergantis vaikas per dieną sukosėja vidutiniškai apie 140 kartų. Be to, dėl nedidelės fizinės jėgos vaikų kosulys dažnai atrodo „baisiau“ nei suaugusio žmogaus.
„Įspūdis, kad vaikai kosėja „sunkiau“, kyla dėl to, kad maždaug iki 4 metų amžiaus vaikučiai dar nemoka „tinkamai“ kosėti – jų raumenys per silpni tokiam „darbui“. Nors iš esmės nei vaikams, nei suaugusiems žmonėms kosulys dažniausiai nėra rimtos ligos požymis, tačiau kartais pasitaiko, kad dėl raumenų silpnumo mažiems vaikams kosulys komplikuojasi ir sukelia rimtesnių sveikatos problemų“, – dėsto šeimos gydytoja.
Vis dėlto dažniau bėdų gali sukelti po ligos užsilikęs arba tiesiog užsitęsęs vaiko kosulys. „Į gydytoją dėl vaiko kosulio reikėtų kreiptis, jeigu kosulys užsitęsė kelias savaites ar pasikeitė jo pobūdis: jei kosulį lydi karščiavimas ar dusulys, bloga vaiko savijauta. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar kosulys trukdo vaikui kasdieniame gyvenime, neigiamai veikia jo veiklas. Jeigu vaikas žvalus, aktyvus, žaidžia nereaguodamas į kartais atsirandantį kosulį, tai visiškai normali sveikimo eiga. Visada patarčiau stebėti kosėjančio vaiko savijautą, elgesį, neįprastus simptomus ar kūno ženklus“, – pasakoja Vidmantė Vilkė.
Mandagaus kosėjimo metodas – „Drakulos judesys“
Dėl dažnesnio vaikų kosėjimo kiekvieną rudenį JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse primenama, kaip svarbu nuo mažumės mokyti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Jo esmė – „Drakulos judesys“, kai kosėjama ar čiaudima į sulenktą alkūnę, pakėlus ranką 90 laipsnių kampu.
„Pasaulyje jau sutariama, kad kosėjimas ar čiaudėjimas į alkūnę, ypač jei po ranka nėra nosinės, – vienas veiksmingiausių būdų apsaugoti aplinkinius nuo užkrato, nes jei kosulys ar čiaudulys sukeltas infekcinių ligų, tai – atviras kelias plisti bakterijoms ar virusams oro lašeliniu būdu“, – pasakoja gydytoja ir atkreipia dėmesį, kad kosėjimas ar čiaudėjimas užsidengiant veidą ne delnu, o alkūne apsaugo aplinkinius nuo virusų bei bakterijų, kurias nusikosėjęs ar nusičiaudėjęs žmogus perneša nuo delno ant rankenų, indų ir kitų daiktų.
Aukšta sirgimo kultūra dar nepasižymime
Lietuvoje „Drakulos judesys“ dar nėra plačiai žinomas, kitaip nei JAV ar Jungtinėje Karalystėje, kur šios kosėjimo ir čiaudėjimo technikos mokoma kiekviename vaikų darželyje ar mokykloje. Kaip pastebi Vidmantė Vilkė, Lietuvoje apskritai esame linkę sirgti nelabai „mandagiai“.
„Nemaža dalis žmonių sirgdami nusprendžia gerti medikamentus, slopinančius ligos simptomus, dažnai užsiima savigyda ir keliauja į darbą. Be to, ir darbdaviai ne visada tausoja savo darbuotojus, priekaištauja dėl ligų ir neatliktų darbų. Galiausiai, ligų sezono įkarštyje dažnai galime sutikti raudonomis nosimis ir kosėjančius tautiečius ne tik darbe, bet ir prekybos centre, teatre ar mugėje. Viso to pasekmės – ligų plitimas, daugiau sergančiųjų, didesnis skaičius komplikacijų“, – vardija specialistė ir atkreipia dėmesį, kad taip elgdamiesi rodome ne patį geriausią pavyzdį ir vaikams, jaunajai kartai.
Būtent šią problemą ir spręs netrukus startuosianti edukacinė akcija „Ar tau nusikosėti ant visų“, kurios metu vaikai ir suaugusieji galės sužinoti daugiau apie užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, organizmo reakciją į bakterijas ir virusus, geriausią elgesį susirgus, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą, atsakingą medikamentų vartojimą bei organizmo stiprinimą šaltuoju metų laiku.
