Kultūros ministras: Čikagos lietuvybė yra į mūsų tautinį atgimimą panašus stebuklas

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas savo kelionę 5-10 d. į JAV rugsėjo baigė Čikagoje 7-10 d., kuri laikoma vienu svarbiausių lietuvybės centrų už mūsų šalies ribų. Su gausia lietuvių bendruomene ministras susitiko istoriniame Čikagos rajone – Market  (Marquette) parke.

„Į Čikagą atvykau pirmą kartą. Atvykau čia kaip į legendą. O ji tikrai ne be pagrindo. Juk čia vyko ir tebevyksta šitiek bendruomenės veiklų, sukurta šitiek institucijų, šitiek kultūros, spaudos, knygų, čia tokios stiprios katalikiškos parapijos. Man atrodo, Čikagos lietuvybė yra panašus stebuklas į XIX amžiuje vykusį mūsų tautos prisikėlimą. Mūsų žodžio, tikėjimo, knygos atgimimas panašus į nepriklausomos Lietuvos kūrimąsi po Pirmojo pasaulinio karo. Labai ačiū už šitą stebuklą, kuris tebetrunka Čikagoje. Labai ačiū už gražią kaip muzika lietuvių kalbą, kurios čia taip gera

klausytis“, – dėkojo kultūros ministras M. Kvietkauskas. Jis prisipažino apie Čikagos lietuvybę ir jos dvasią žinojęs jau anksčiau iš jam svarbių žmonių – Prezidento Valdo Adamkaus ir kunigo jėzuito, buvusio Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios rektoriaus Antano Saulaičio.

„Mūsų tauta nedidelė. Kai atsiduri vienas prieš didžiulį pasaulį, tada supranti, kokie vienas kitam esame reikalingi nepaisant kartų ar požiūrių skirtumo. Linkiu, kad Čikagos lietuviai visiems lietuviams visada primintų, kaip svarbu lietuviškoji kultūra ir mūsų visų vienybė“, – kalbėjo ministras M. Kvietkauskas.

Kultūros ministras Čikagoje taip pat lankėsi turtingą archyvą turinčiame Lituanistikos tyrimų ir studijų centre, Pasaulio lietuvių centre Lemonte. Jame įkurtos 38 lietuviškos organizacijos, veikia lietuviška mokykla, kurią lanko daugiau kaip 700 vaikų. Centre taip pat veikia šokių kolektyvai, choras, o jame esančiame Lietuvių dailės muziejuje eksponuojama gausi medžio dirbinių kolekcija, geriausių išeivijos menininkų darbai.

M. Kvietkauskas 1879 m. įkurtame Čikagos meno institute susitiko su kuratore Keitlyn Haskel (Caitlin Haskell). Kultūros ministras apžiūrėjo modernaus meno kolekciją, kurioje – ir garsus dailininko Marko Čalago (Marco Chagallo) paveikslas „Baltasis nukryžiavimas“. Jo viršutiniame kampe nutapyta Trispalvė.

Čikagos universitete kultūros ministras su Rytų Europos ir Rusijos / Eurazijos studijų centro direktoriaus pavaduotoja Estera Peters (Esther Peters) aptarė galimą bendradarbiavimą, o su rašytoju, Jeilio universiteto profesoriumi emeritu Tomu Venclova apsilankė Čikagos poezijos fonde, kuris leidžia nuo 1912 m. kas mėnesį einantį žurnalą „Poezija“. Per T. Venclovą užsimezgę ryšiai su minėtu leidiniu bus plėtojami ir toliau jame pristatant šiuolaikinės Lietuvos poetus. Kultūros ministras taip pat viešėjo seniausiai leidžiamo išeivijos laikraščio „Draugas“, šiemet minėjusio 110-ąjį jubiliejų, redakcijoje, kur susitiko su laikraščio kolektyvu ir visuomeniniais pagrindais dirbančiais bendradarbiais, padėkojo jiems už nuoširdų darbą puoselėjant lietuvybę, apžiūrėjo laikraščio įkūrimo jubiliejui skirtą parodą.

Ilinojaus universiteto Polonistikos, rusistikos ir lituanistikos katedroje prof. Giedriaus Subačiaus I kurso įvairių specialybių studentams M. Kvietkauskas skaitė paskaitą „Daugiakultūrinis Vilniaus literatūros paveldas“, aptarė porą esė iš savo knygos „Uosto fuga“.

Ministras vizitą JAV užbaigė Ilinojaus universitete surengta intelektualų diskusija „Pliuralizmo naratyvai: Lietuvos praeitis ir dabartis“, kurioje dalyvavo T. Venclova, YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto vadovas Džonatanas Brentas (Jonathanas Brentas). Kultūros ministras savo pasisakymą pradėjo nuo to, kad šiuolaikinių pliurazimo naratyvų pradžią Lietuvoje galima sieti su T. Venclovos esė „Žydai ir lietuviai“. Joje teigiama, kad žydų istorija yra Lietuvos istorijos dalis, o žydų kultūros ir paveldo sunaikinimas per Holokaustą mums tapo didele žala. Tai, pasak ministro, atsikartojanti ir labai svarbi tema, tarsi atskaitos taškas visoms diskusijoms apie daugiakultūriškumą, tai etinis principas. Ministras teigė pats tapęs pokyčių akademiniame pasaulyje ir apskritai visuomenėje liudininku, kai mūsų humanitariką papildė ir praplėtė polonistika, judaika: „Pagrindiniu šių pokyčių rezultatu tapo nauja karta, dėl kurios keičiasi mūsų politinis, viešasis gyvenimas, karta, gebanti megzti dialogą, reflektuoti tai, kas vyksta, pasiūlyti skirtingą naratyvą.“