Išėjom rugpjūty į Baltijos kelią,
Pasipuošę žiedais, šypsenom.
Nuo grožio Trispalvių pradžiugę, nustebę
Dangaus mums duotom valandom.
Žadėjom atgimti, keltis ir kelti
Visus iki Laisvės žvaigždės,
Skaudžiausio likimo nė vienas nevengti
Už Lietuvą, jeigu reikės.
Reikėjo. Aukojo ir liejosi gausiai
Nakties 13-osios lašai,
Stingdė širdis ne šaltis, o kruvinas Sausis
Ir mintis – gal nebus per mažai?
Mes ėjom toliau, tiktai dainos į giesmes pavirto,
Į maldas prie paminklų, prie skausmo gėlių,
Ne viena sengalvėlė prie kryžiaus palinko,
Prie Laisvės gynėjų, mylimiausių sūnų.
……………………………………………..
Mes einam ir einam, tik gal laikas sustoti,
Atsigręžt ir pažvelgti atgal?
Gal per daug nuo kapų paliktųjų nutolom,
Ir pamiršome Lietuvą, gal?
Didvyriams nereikia iškilmingų minučių,
Nei kardelių žiedų raudonų,
Tik verti jų darbų, jų gyvenimų būkim,
Paaukotų Tėvynei širdžių.
2019-08-21, Raudondvaris
Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Milijonas Lietuvos gyventojų buvo (ant kelio) Baltijos kelyje.
Milijonas Lietuvos gyventojų dingo iš Lietuvos per 30 metų (po Baltijos kelio).