Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kodėl ir kokių priemonių prieš dyzelinius automobilius gali būti imtasi Lietuvoje?

2019-01-04 08:00:51
1
Kodėl ir kokių priemonių prieš dyzelinius automobilius gali būti imtasi Lietuvoje?

Dyzeliniai automobiliai teršia labiau | wikimedia.org

Dyzeliniai automobiliai teršia labiau | wikimedia.org
Dyzeliniai automobiliai teršia labiau | wikimedia.org

Dyzelinu varomų automobilių ateitis yra miglota. Tiksliau, net ne miglota – jos nebėra. Prieš 15-20 metų (o kartais ir gerokai vėliau) dyzelinas buvo laikomas ateities degalais. Dyzeliną ėmė naudoti lenktyniniai automobiliai, atsirado dyzelinių „Porsche“ ir net „Maseratti“ modelių, o kartais šių automobilių savininkai netgi džiaugėsi mažesniais mokesčiais.

Tačiau dabar dyzelinių variklių dienos baigiasi. Ar ir Lietuvoje dyzeliniai automobiliai su laiku gali tikėtis apribojimų?

Manote, kad perdedame, sakydami, kad kadaise dyzelinas buvo laikomas ateities kuru? Valstybėse, kuriose automobilių mokesčiai yra skaičiuojami pagal CO2 emisijas, dyzelinių automobilių vairuotojai iš tiesų mokėjo (o dažnai ir tebemoka) mažesnius mokesčius. Štai 60 kW „Volkswagen Polo“ su 1,6 litrų dyzeliniu varikliu į aplinką išmeta 97 CO2 gramus kiekvienam kilometrui. Tuo tarpu tas pats automobilis su 1,0 litro benzininiu varikliu, išvystančiu 49 kW, emisijomis pasigirti negali – magiškas skaičius siekia 108 g/km.

Dyzelinis „Polo“ yra ir kur kas greitesnis, sunaudoja visai nedaug degalų, o kainuoja daugiau-mažiau tiek pat. Tai yra šiandien gaminami modeliai ir abu varikliai yra savotiškai geri. Aišku, jei galvojate apie ateitį, kuomet dyzeliniai automobiliai kai kuriuose miestuose nebebus laukiami, reikės rinktis lėtesnį ir daugiau CO2 išmetantį benzininį modelį.

Dėl ko dyzeliniai automobiliai tapo nebemėgstami politikos formuotojų?

Na, pradėkime nuo to, kad pats vidaus degimo variklis nebeturi tiek gerbėjų, kiek turėjo dar visai neseniai. Griežtėjantys emisijų standartai po truputį mažino vidaus degimo variklių tūrį ir prie jų klijavo vis didesnes turbinas. Tuo tarpu elektromobiliai šuoliais judėjo pirmyn ir dabar daugybė žmonių, paklausti, koks yra jų svajonių automobilis, atsakytų „Tesla“.

Automobilių tarša sudaro apie 40 % visų pasaulio transporto CO2 emisijų. Šį skaičių norima sumažinti, todėl ateityje politikai mato ir absoliučius automobilių su vidaus degimo varikliais draudimus. Tačiau „mąstyk globaliai, veik lokaliai“ principas verčia pradėti nuo mažesnio mastelio. Miestų orą labiau teršia dyzeliniai automobiliai. Vietinė tarša pasaulinės urbanizacijos kontekste yra tamsi ir klampi tema. Tačiau užteks paminėti tiek, kad dyzeliniai automobiliai turi nuodėmę, kuri neslegia benzininių mašinų sąžinės – NOx emisijas.

NOx – tai įvairūs azoto oksidai, kurių dyzeliniai varikliai išmeta žymiai daugiau nei benzininiai. Manoma, kad tai – kancerogenas, kuris, be kita ko, yra ir smogo sudedamoji dalis. Nepaisant tokių technologijų, kaip išmetamųjų dujų recirkuliacija, „AdBlue“ sistemos ir pažangūs katalizatoriai, dyzeliniai automobiliai sukelia didesnę vietinę taršą, sunkiau pasiduoda hibridizacijai ir todėl taps pirmuoju žingsniu į visišką vidaus variklių uždraudimą.

Būtent tai ir svarbu suprasti. Nauji dyzeliniai automobiliai nėra kažkoks absoliutus blogis, kuris staiga tapo nekenčiamiausia transporto rūšimi. Tiesiog reikia nuo kažko pradėti išgyvendinti vidaus degimo variklius ir dyzeliniai automobiliai atrodo kaip logiškas pirmasis žingsnis.

Dabar – dyzelinas, bet ateis laikas ir benzininiams | wikimedia.org
Dabar – dyzelinas, bet ateis laikas ir benzininiams | wikimedia.org

Kaip atrodo dabartinė situacija?

Tikriausiai ne vienas žmogus jau yra girdėjęs apie Hamburgo dyzelinių automobilių draudimus. Gegužę su įsigaliojusi teismo sprendimu Hamburgas dvejose svarbiose gatvėse uždraudė visus senesnius dyzelinius automobilius, kurie neatitinka „Euro 6“ standarto. Skaičiuojama, kad draudimas paveiks daugiau nei 200 tūkstančių mieste esančių automobilių, nors šių gatvių gyventojai ir viešasis transportas draudimų išvengė.

Tačiau Hamburgas nėra vienintelis miestas pasaulyje priėmęs tokį sprendimą. Visus juos išvardinti būtų sunku, ypač turint omenyje, kad, atrodo, planai pristatyti naujus apribojimus pasigirsta nuolat. Štai Tokijuje itin griežti reikalavimai dyzelinėms transporto priemonės įsigaliojo dar 2003 metais. Jie buvo paremti ne CO2 emisijomis, o kietųjų dalelių skaičiumi išmetamosiose dujose. Po šių taisyklių įsigaliojimo miestas džiaugėsi krentančia kietųjų dalelių koncentracija. Tuo tarpu griežtai reglamentuotos miestų automobilių kei klasės reikalavimuose nurodytas variklio tipas – benzininis.

Madridas, Paryžius ir Briuselis visai neseniai šventė unikalią pergalę – pasiekė griežtesnius tarptautinius reikalavimus emisijoms. „Euro 6“ standartas buvo paskelbtas dar 2007 metais. Jis nustatė 80 mg/km ribą NOx emisijoms. Tačiau po WLTP standarto ir RDE („Real Driving Emissions“) statistikos įgyvendinimo 2017 metais Europos Sąjunga reikalavimus sušvelnino – nustatė 168 mg/km ribą. Madridas, Paryžius ir Briuselis kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą ir gavo pritarimą – galės taikyti ribojimus automobiliams, kurie neatitinka pirminių „Euro 6d TEMP“ reikalavimų.

Nugarą dyzeliniams automobiliams atsuka ir daugiau Europos miestų. Roma ketina pradėti juos drausti nuo 2024-ųjų, Atėnai – nuo 2025-ųjų, Paryžius – taip pat maždaug tuo metu. Prie Hamburgo taip pat prisijungs ir kiti Vokietijos miestai. Ir taip po gatvę, po apribojimą, po vieną ar kitą didesnį mokestį dyzelinas bus spaudžiamas lauk. Gyventojai dėl to, beje, per daug nesipiktina – dyzelinių automobilių paklausa stabiliai krenta jau kelerius metu.

Draudimų, reikalavimų ir apribojimų rezultatas

Apie dyzelinių modelių Europoje atsisakymą paskelbė visa eilė gamintojų. Artimiausiu metu Senajame žemyne nebeliks naujų dyzelinių „Suzuki“, „Mitsubishi“, „Nissan“, „Toyota“, „KIA“, „Porsche“, „Bentley“ ir dar eilė kitų automobilių. „Fiat“ grupės markės nustos siūlyti dyzelius Europoje nuo 2022 metų, o štai PAS grupė, kuriai priklauso „Peugeot“, „Opel“ ir „Citroën“ paskelbė, kad stabdo naujų dyzelinių automobilių kūrimą ir vystymą. Tuo tarpu „Subaru“ darys tą patį, tik šiek tiek labiau palaipsniui.

Pagrindinės „Volkswagen“ grupės markės ir toliau savo gamose išlaikys dyzelinius automobilius. Tačiau krentant paklausai jų dalis vis trauksis. Štai „Audi“ stiprina „E-tron“ diviziją, o pačios „Volkswagen“ markės ateitis bus siejama su ID elektromobiliais. „Mercedes-Benz“ taip pat nebemato dyzelinių automobilių ateities, tačiau kraštutinių veiksmų nesiima. Vietoje dyzelinių variklių atsisakymo bus kuriamos efektyvios hibridinės ir elektrinės sistemos, kurios, kaip tikimasi, tiesiog pritrauks daugiau pirkėjų. Iš esmės, vienokia ar kitokia forma tolyn nuo savęs dyzelinius automobilius stumia daugelis gamintojų. Tie, kurie sau gali tai leisti, juos pasilaikys ilgiau. Mažesni gamintojai ir japoniškos markės dyzelinių variklių atsisakys greičiau, nes jie gali imti nešti ir nuostolį.

Ir Lietuvoje žmonės vis dažniau renkasi benzininius automobilius. Dažnai dėl to, kad jie yra tylesni, pakankamai našūs, o ir benzino bei dyzelino kainos skiriasi labai nežymiai ar yra visiškai identiškos. Kita vertus, iš daugiau nei 1,3 milijonų Lietuvoje registruotų automobilių, beveik milijonas yra dyzeliniai. Tai reiškia, kad dyzelinių automobilių ribojimai Lietuvos gyventojams būtų itin skaudūs.

 Taip atrodė ruošiami ženklai Hamburge | wikimedia.org
Taip atrodė ruošiami ženklai Hamburge | wikimedia.org

Dyzelinių automobilių apribojimas ar apmokestinimas Lietuvoje

Turint omenyje, kad šį klausimą spręs politikai, o automobilius vairuoja rinkėjai, tikriausiai nesunku susidaryti įspūdį, kokia tikimybė, jog Lietuvoje bus draudžiami dyzeliniai automobiliai. Tačiau pirminis įspūdis iš tikrųjų yra net labai klaidingas – apie dyzelinių automobilių ribojimus yra kalbama pakankamai dažnai. Egzistuoja du būdai kirsti per dyzelinių automobilių populiarumą.

Pernai žurnalistai atskleidė įdomius valdžios planus. Pasigirdo kalbos apie realius svarstymus apmokestinti dyzelinius automobilius, kurių Lietuvoje – kone du trečdaliai. Iš kart po šios istorijos pasirodymo lietuviškoje žiniasklaidoje šiuos planus kritika užkasė kas tik turėjo laiko. Toks sprendimas būtų ir tam tikra politinės savižudybės forma, nes dyzelinių automobilių vairuotojų yra labai daug, ir loginis košmaras – benzininis automobilis gali teršti daugiau nei dyzelinis.

Automobilių mokesčiai Lietuvoje yra svarstomi periodiškai, tačiau veiksmais kalbos taip niekada ir nevirsta. O turės virsti – automobilių mokesčiai yra įprasta praktika daugybėje Europos valstybių, o Lietuvos problema – senas automobilių parkas. Tačiau „senas“ ir „dyzelinis“ nėra tas pats, todėl vasarą pasigirdo kitokie svarstymai – norima apmokestinti itin taršius automobilius, kurių CO2 tarša siekia daugiau nei 200-210 g/km. Žurnalistai skaičiavo, kad toks draudimas paliestų 90 tūkstančių automobilių Lietuvoje ir dauguma jų būtų dyzeliniai.

Tačiau mokesčiai yra tik vienas iš įrankių. Kitas – draudimas važinėti miestų centruose. Aplinkos ministerija savo oro taršos mažinimo plane nurodė, kad nuo 2020-ųjų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galės miestų dalyse riboti dyzelinių automobilių eismą ir dar tikėtis finansinės paramos.

Apie minėtą Aplinkos ministerijos pasiūlymą paklausėme ir Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus Povilo Poderskio. Juk būtent Vilniuje dyzelinių automobilių apribojimai būtų ir skausmingiausi, ir labiausiai tikėtini. Tačiau tas finansinis saldainis sostinės valdžios nevilioja ir pasiūlymas yra vertinamas skeptiškai.

„Šiuo metu visiškai neaišku, koks pagrindinis tikslas šito noro drausti būtent dyzelinių (o ne visų, įskaitant ir benzininius) automobilių įvažiavimą į miestus ar atskiras jų dalis. Jeigu norime sumažinti taršą, galbūt reikėtų pasižiūrėti kaip su tuo tvarkosi tokių idėjų pradininkė Vokietija. Ji dar 2008 metais priėmė tvarką, kad į kai kurias didmiesčių teritorijas gali patekti automobiliai turintys taršos pažymėjimus t.y. lipdukus ant priekinio stiklo. Tokiu būdu kiekvienas automobilis yra įvertinamas individualiai ir priskiriamas tam tikrai taršos kategorijai, nepaisant to, ar automobilis dyzelinis ar benzininis“ – komentavo P. Poderskis.

Kaip matote, didžiausio miesto valdžios atstovai nėra sužavėti diskriminacija pagal degalų rūšį. Nors ši praktika nėra nauja, ji automobilius skirsto pagal degalus, o ne taršą.

„Juk 6,2 L benzininis „Cadillac Escalade“, kurį vairuoja stambus oligarchas, ir toliau galės įvažiuoti į miesto centrą, nors tikėtina, kad jis teršia kelis kartus daugiau nei eilinis kuklus dyzelinis automobilis. Tai neteisinga nes vėl yra skriaudžiami silpniausieji“, pastebėjo P. Poderskis. Ir iš tiesų, šalyje, kurioje retas žmogus perka naują automobilį, spaudimas dyzelinėms mašinoms atrodo tarsi agresija prieš žmones, kurie nori sutaupyti. Dyzeliniai automobiliai vis dar perkami ne todėl, kad žmonėms nerūpi oras, kuriuo jie patys kvėpuoja, o todėl, kad jie nori išleisti mažiau pinigų degalams.

Tačiau su vietine tarša vis tiek būtina kovoti. Automobilis miesto centre yra problema miestui ir prabanga jo vairuotojui. P. Poderskis teigia, kad Vilnius su vietine tarša kovos ribodamas tranzitinį eismą per Senamiestį ir miesto centrą – „ties šiuo klausimu mes dirbame rengiant naują Darnaus judumo planą. Bendras tikslas yra apsaugoti Senamiestį nuo transporto poveikio ir išvengti tranzitinio eismo, todėl diegiamos priemones, mažinančias patrauklumą naudotis automobiliu miesto centrinėje dalyje, o ypač – Senamiestyje“.

Kaip ten bebūtų, kur yra ugnis, kada nors bus ir dūmų. Priemonės dyzeliniams automobiliams išgyvendinti yra ruošiamos ir tik laikas parodys ar tai bus mokesčiai, ar ribojimai miestuose.

 Dauguma automobilių Lietuvoje – dyzeliniai | wikimedia.org
Dauguma automobilių Lietuvoje – dyzeliniai | wikimedia.org

Apibendrinimui

Prieš dyzelinius automobilius nukreipti veiksmai Europoje įgavo tokį pagreitį, kad sunku įsivaizduoti, kas šį vėją galėtų pristabdyti. Tačiau svarbu atsitraukti nuo šio paveikslo ir į viską pažvelgti platesniame kontekste – nors pirmieji kris dyzeliniai automobiliai, judėjimas yra nukreiptas prieš vidaus degimo variklį apskritai. Bet kuriuo atveju dyzelinių automobilių paklausa ritosi žemyn jau keletą metų ir gamintojai būtų turėję į tai reaguoti. Dyzelis miršta, nes buvo per daug nešvari dėmė augančių miestų gyventojų plaučiuose ir mintyse.

Tuo tarpu ribojimai Lietuvoje vis dar yra sunkiai įsivaizduojami. Kuomet mūsų šalyje kalbama apie automobilių mokesčius ar draudimus, visada šokinėjama nuo vienos idėjos prie kitos. Nuo dyzelinių iki >200 CO2 gramų kilometrui, nuo labai senų iki turinčių didelį variklį. Panašu, kad bijomasi itin neigiamos rinkėjų reakcijos ir/ar per didelių administracinių kaštų. Viskas keisis tik žengiant į kitą dešimtmetį, kuomet draudimai plačiai paplis po Europos miestus, o minėta plaučių ir minčių dėmė atsiras ir Lietuvoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ekspertai pateikė pasiūlymus transporto priemonių apmokestinimui Lietuvoje
  2. Aplinkosaugininkai visoje Lietuvoje tikrins automobilių išmetamąsias dujas
  3. Kas devintas į šalį įvežamas automobilis turės būti sunaikintas
  4. Kodėl senų kompiuterių perdirbimas yra geras sumanymas?
  5. Lietuvos vartotojų asociacija ragina ištirti Lietuvoje parduodamo dyzelino savybes
  6. Automobilių įperkamumas Lietuvoje didėja
  7. Kuriamas elektromobilių įkrovos stotelių tinklas
  8. Radviliškyje skelbiama ekstremali padėtis
  9. Skatinama naudoti alternatyviuosius degalus
  10. Tarptautinė konferencija Birštone „Žaliasis tylos miestas“: ateities kartos augs tyloje
  11. Kas penktas vairuotojas degalus perka ne Lietuvos degalinėse
  12. R.Baškytė. Atviras laiškas LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui
  13. Kieno galvos skausmas – senos padangos pamiškėse?
  14. Veisiejų regioninis parkas kviečia į talką
  15. Ketinama pažaboti nelegalius automobilių ardytojus
  16. Padangų keitimo metas – ką reikia žinoti?
  17. 6 daiktai garaže, kuriuos galima pakartotinai naudoti ar perdirbti
  18. Kur dingsta panaudota alyva didėjant automobilių skaičiui?
  19. Laikas keisti padangas. Kur dėti senas?
  20. Prisikaupė senų žaislų – kur juos dėti?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Adolfas Valiulis says:
    4 metai ago

    Manau jog svarbiausia,kad masinos variklis neterstu gamtos nepriklausomai ar dyzelinis ar benzininis variklis.Patinka Vokietijos praktika ,kad automobiliai turetu vaziiuoti su nurodytu tarsumo indeksu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Policijos reidas | kaunas.policija.lrv.lt nuotr.Policijos reidas | kaunas.policija.lrv.lt nuotr.

Pareigūnai numatė patikras vasario mėnesiui

2023 02 03
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

2023 01 30
Kelias, žiema| alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Kaip išvengti pavojų slidžiame kelyje?

2023 01 29
Elektromobiliai | sumin.lt nuotr.

Kas lemia aukštas elektromobilių kainas?

2023 01 28
Eismas | pixabay.com nuotr.

Eismo padėtis gerėja, bet nepakankamai

2023 01 25
Audra, automobilis | pixabay.com,

Automobilių priešai – akmenys, vėjai ir vagys

2023 01 22
Automobilis | pixabay.com nuotr.

Automobilių kainos toliau kopia į viršį

2023 01 21
Prezidentas Valdas Adamkus | adamkuslibrary.lt nuotr.

Prasidėjo nusipelniusiųjų gamtosaugai teikimas V. Adamkaus premijai gauti

2023 01 21
Daugiaaukštė automobilių saugykla | kaunas.lt nuotr.

Kaune – nauja automobilių saugykla

2023 01 20
Avarija | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Pernai – mažiausiai žūčių keliuose

2023 01 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Joedrymn apie Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Dėl žemės pardavimo stabdymo ir referendumo likimo (tiesioginė transliacija, video)
  • Sprinklerrcl apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • MiclHusia apie Telkiamas mitingas „Stop Šimonytės vyriausybės represijoms prieš Lietuvos žmones!“
  • Teodrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • 2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius
  • Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?
  • S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pareigūnai numatė patikras vasario mėnesiui

by Ditė Česėkaitė
2023 02 03
0
Policijos reidas | kaunas.policija.lrv.lt nuotr.Policijos reidas | kaunas.policija.lrv.lt nuotr.

Lietuvos kelių policijos tarnyba praneša, kad policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir rūpindamiesi vsaugumu keliuose, vasario mėnesį vykdys tokias respublikines...

Skaityti toliau

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Pernai apie 20 proc. augusios naudotų automobilių kainos kol kas nesiruošia mažėti. Naudotų automobilių pardavėjai numato, kad šių metų pirmąjį...

Skaityti toliau

Kaip išvengti pavojų slidžiame kelyje?

by Ditė Česėkaitė
2023 01 29
0
Kelias, žiema| alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Automobilio slydimas kelyje yra pavojingas, apie tai dauguma yra girdėję, o kai kurie vairuotojai ir patyrę, tačiau šių vairavimo aplinkybių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Joedrymn apie Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Dėl žemės pardavimo stabdymo ir referendumo likimo (tiesioginė transliacija, video)
  • Sprinklerrcl apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • MiclHusia apie Telkiamas mitingas „Stop Šimonytės vyriausybės represijoms prieš Lietuvos žmones!“
  • Teodrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Teodrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
Kitas straipsnis
Mindaugas Puidokas ir įvaikinamos mergaitės brolis | I. Sidarevičiaus nuotr.

Sesers į Naująją Zelandiją neatiduos (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai