Visuomenininkai tikisi Prezidento įsikišimo

Į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą bendru laišku 2019-07-29 kreipėsi vietos bendruomenių, visuomeninių komitetų ir judėjimų bei iniciatyvinių grupių atstovai dėl reiškinių, nesuderinamų su Lietuvos siekiu tapti gerovės valstybe – kuriančia ir užtikrinančia gerovę visiems jos piliečiams, o ne atskiroms interesų grupėms.

Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniu, numatančiu, jog „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, visuomenininkai detaliame laiške Prezidentui išsamiai pristato demokratinių procesų pažeidimus ir jiems kelią atveriančias įstatymų spragas.

Laiške-kreipimesi kalbama apie teritorijų planavimo, statinių projektavimo bei valstybinės žemės nuomos ydas, taip pat apie Orhuso konvencijos, numatančios visuomenės dalyvavimą priimant jai svarbius sprendimus aplinkos klausimais, ignoravimą. Atkreipiamas dėmesys į chaotišką miestų plėtrą, statinių projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene problemas, neprofesionalų miestų parkų ir skverų projektų rengimą, skubotai įsisavinant ES lėšas ir naikinant brandžius želdinius bei nusikalstamai nepaisant visuomenės reikmių ir nuomonės. Taip pat įvardijamas pastaraisiais metais iškilęs pavojus piliečiams viešai reikšti nuomonę dėl visuomenės intereso nepaisančių ir galimai neskaidrių statybos projektų bei tai, kad socialiai neatsakingas „verslo sąlygų gerinimas“ pamina visuomenės interesus ir daro žalą tarptautiniam Lietuvos prestižui.

Laiške teigiama, jog labiausiai urbanistinį chaosą, kuris būdingas ne tik Vilniui, bet ir visai šaliai, lemia pastaraisiais metais pakeisti Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymai, kurių tekstai nėra suderinti su Orhuso konvencijos nuostatomis, užtikrinančiomis teisę visuomenei gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus.

Teritorijų ne-planavimas

Laiško autoriai atkreipia dėmesį, kad 2014 m. įsigaliojusi Teritorijų planavimo įstatymo trečioji redakcija iš esmės sudaro sąlygas teritorijų ne-planavimui. „Įstatymo nuostatos leidžia ne tik neplanuoti teritorijų, bet ir nevykdant planavimo procedūrų keisti iki 2014 m. parengtus bendruosius ir detaliuosius planus.“ Atsisakius planavimo procedūrų visuomenė praranda galimybę laiku ir tinkamai reaguoti į būsimus pasikeitimus, plėtra tampa nebekontroliuojama. „Stebuklingas žodis investicija savaime nėra gėris“, rašoma laiške, statyti negalima bet ką ir bet kur. Žemės sklypo naudojimo būdą dabar galima keisti neatsižvelgiant į esamą urbanistinę situaciją, kvartalo ar seniūnijos reikmes ir apie tai visuomenės neinformuojant. Tik statytojo norai ir pelnas, kurio siekiama, lemia statinio parametrus ir paskirtį.

Laiške minimi keletas iš daugelio piktinančių urbanistinio chaoso ir teisės aktų nesilaikymo pavyzdžių Vilniaus mieste: UAB „Hanner“ biurais ir gyvenamaisiais namais užstatomas buvęs „Žalgirio“ stadionas Vilniuje, nors pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ši vieta skirta sporto ir pramogų objektams statyti. Siesikų g. 14 statomame NT „Realco“ gyvenamųjų namų kvartale ignoruojami Vilniaus miesto bendrajame plane nustatyti reglamentai ir vietoj leidžiamų 2 aukštų statomi 5–9 aukštų pastatai. Konstitucijos pr. 18A statomas IB „Lords LB Asset Management“ pastatas suprojektuotas daugiau nei dvigubai aukštesnis, nei leidžia galiojantis Vilniaus miesto bendrasis planas, tačiau statybą leidžiantis dokumentas jau išduotas. Kaip teigia laiško autoriai, dėl šių ir daugelio kitų atvejų buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, ši patikrinimus atlieka, tačiau pažeidimų neranda. Siesikų g. atveju buvo kreiptasi į teismą, tačiau vėliau sudaryta taikos sutartis.

Piktnaudžiavimas valstybinės žemės nuomos lengvatomis

Ypač žalingu laiško autoriai laiko neapgalvotą ir neracionalų valstybei priklausančių išnuomotų žemės sklypų naudojimo būdo keitimą. Šie sklypai daugeliu atvejų buvo suformuoti prie esamų statinių jų funkcijoms vykdyti, o įgyvendinant žemės reformą išnuomoti lengvatinėmis sąlygomis. Dažni atvejai, kai tokie sklypai nėra naudojami pagal paskirtį, statiniai juose taip pat nenaudojami, apleisti, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba lengvai leidžia keisti žemės naudojimo būdą ir perrašo nuomos sutartis – šitaip privatus verslas ima naudotis valstybiniu turtu pelnui gauti. Pakeitus žemės naudojimo būdą sklypo rinkos kaina padidėja kelis ar net keliasdešimt kartų, o valstybė, būdama šio turto savininke, negauna beveik nieko. Beje, įstatymai leidžia nuomininkams šiuos sklypus išsipirkti, tačiau kažkodėl taip nėra daroma, nors rinkoje parduoto sklypo kainos net negalima lyginti su nuomos kaina. Be to, rašoma laiške, „Žemės įstatyme numatyta, kad jeigu sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, nuomos sutartis turi būti nutraukta“. Kreipimosi autoriai reziumuoja: „Ši situacija rodo, kad valstybinės žemės naudojimo kontrolė tėra formali“, ir pateikia keletą akis badančių pavyzdžių.

Utenos g. 41A UAB „Hanner“ pakeitė iš valstybės nuomojamo sklypo, skirto sandėliavimui, naudojimo būdą ir projektuoja ten gyvenamųjų namų kvartalą. Prašant ginti viešąjį interesą buvo kreiptasi į prokuratūrą, tačiau jos pozicija liko neaiški (atsakymas dėl viešojo intereso gynimo negautas). Gedimino pr. ir V. Kudirkos g. kampe UAB „Eika“ buvo „priskirta“ valstybinė žemė – Dainavos g. dalis, skveriukas su atraminėmis sienutėmis, pėsčiųjų šaligatviu ir medžiais (2 371 kv. m ploto). 2019 m. šiame sklype pastatytas viešbutis. Prokuratūra, nors ir nagrinėjo šį atvejį, veiksmų nesiėmė. Dar vienas piktinantis atvejis – Ozo parko užstatymas. 60,8 hektaro valstybinės žemės sklypas tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių LR Vyriausybės 2002 m. nutarimu buvo perduotas valdyti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei pramogų parkui ir universaliai sporto arenai statyti. „Siemens“ arena pastatyta, tačiau pramogų parkas neįrengtas, didesnė dalis šios unikalios teritorijos jau užstatyta ir toliau užstatinėjama investuotojų („Hanner“, „Realco“, „Eriadas“ ir kt.) gyvenamaisiais namais bei biurais – visa tai vyksta visuomenei turinčiame priklausyti sklype, tačiau nei Vyriausybei, nei Nacionalinei žemės tarnybai, nei prokuratūrai, nei Specialiųjų tyrimų tarnybai, kaip įgyvendinamas galiojantis Vyriausybės nutarimas, nerūpi.

Orhuso konvencijos dėl visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus nepaisymas

Laiško autoriai konstatuoja, kad visuomenė realiai negali dalyvauti priimant sprendimus, kaip numato Orhuso konvencija. Statybos įstatyme įrašyta piliečių teisė susipažinti su būsimojo statinio projektiniais pasiūlymais, tačiau iš tiesų tai tėra visuomenės informavimas, o ne reali galimybė daryti įtaką sprendimams. Projektiniams pasiūlymams dažnai jau būna pritarta savivaldybėje, jie tenkina statytoją, jau būna sumokėti pinigai už projekto rengimą, todėl jokių keitimų statytojas nepageidauja. Apskųsti dažnai teisės aktams prieštaraujančius projektinius pasiūlymus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pagal galiojančius teisės aktus neįmanoma, nes ji projektinių pasiūlymų nenagrinėja. Belieka kreiptis į teismą, o tai yra brangus ir ilgai trunkantis procesas, todėl jam retai ryžtamasi.

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo terminų rekordinis sutrumpėjimas – abejotinas laimėjimas projektų kokybės požiūriu

Laiške su nerimu pažymima, kad su kiekviena nauja Statybos įstatymo redakcija trumpėjo projektų rengimo procedūrų terminai, ir, 2018 m. duomenimis, Lietuva yra šešta pasaulyje pagal statybą leidžiančių dokumentų išdavimo trukmę (pagal „Doing Business“ reitingą). „Ar neapgaudinėjame patys savęs?“ – klausia laiško autoriai, ar tokių terminų užtenka įvertinti projektus kvalifikuotai ir kokybiškai? Jie atkreipia dėmesį į tai, kokias vietas šiame reitinge užima kitos šalys: Jungtinė Karalystė – 16, Norvegija – 21, Vokietija – 23, Švedija – 24, JAV – 25. O, pavyzdžiui, Suomija, Olandija, Belgija, Šveicarija, Portugalija, Ispanija, Italija, Slovakija, Slovėnija, Čekija net nepatenka į šio reitingo 30-tuką. „Negi šiose šalyse statybą leidžiančių dokumentų išdavimas nėra tinkamai reglamentuotas? – klausia laiško autoriai. – O gal priešingai, į šį procesą žiūrima labai atsakingai?“ Tuo tarpu Lietuvos „kaimynės“ šiame reitinge yra Taivanas – 1, Malaizija – 2, Danija – 3, Jungtiniai Arabų Emyratai – 4 ir Naujoji Zelandija – 5.

Nekompetencija ir savivalė projektuojant miestų parkus ir skverus

Laiško Prezidentui autoriai kalba ir apie bene didžiausio visuomenės pasipiktinimo sulaukiantį reiškinį – miestų parkų ir skverų pertvarkymo projektus: „Europos Sąjungos fondų lėšos dažnai naudojamos ne pagal paskirtį, projektų darbai ir sąmatos išpučiamos norint įsisavinti maksimalias galimas sumas. Projektavimo darbams neskelbiami konkursai, jie atliekami nekvalifikuotai, nesilaikant teisės aktų, be jokio realaus pagrindimo numatomi didžiuliai kiekiai kertamų medžių.“

Kaip nekompetencijos ir teisinės savivalės pavyzdys laiške minimas Sapiegų parkas Vilniuje, kur pažeidžiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą suprojektuotas barokinio parko „atkūrimas“, nors tam nėra pakankamų archeologinių bei kitokių tyrimų duomenų, o projektas tėra jo autorių fantazijos vaisius, kuriam įgyvendinti užsimota iškirsti kelis šimtus brandžių medžių. Tik aktyvios Antakalnio bendruomenės ir neabejingų vilniečių dėka pavyko jį pristabdyti – Vilniaus miesto savivaldybė pažadėjo sprendinius koreguoti, atsižvelgdama į bendruomenės nuomonę, tačiau nežinia, ar šis pažadas bus įvykdytas.

Ypatingu neskaidrumu ir visuomenės nuomonės nepaisymu pasižymi Reformatų sodo rekonstravimas. Projekto sukūrimas, nors inicijuotas Vilniaus miesto savivaldybės, buvo finansuotas UAB „Eika“, kuri pati vėliau ir laimėjo statybos darbų konkursą. Šį atvejį nagrinėjusi Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipė dėmesį į teisės aktų pažeidimus, bet jokių veiksmų nebuvo imtasi. Be to, kaip jau įprasta, projektas buvo rengiamas neatlikus būtinų archeologinių tyrimų.

Nekompetencija išsiskiria neseniai pristatytas Kalnų parko sutvarkymo projektas. Kalnų parkas yra Vilniaus kultūrinio pilių rezervato teritorijoje ir pagal Saugomų teritorijų įstatymą veikla čia yra griežtai reglamentuojama. Nepaisant to, projekte numatyta tiltų (viadukų) tarp kalnų statyba įrengiant polinius pamatus, o projektiniuose pasiūlymuose buvo sumanyti net funikulieriai.

Ypač skaudus ir vandališkas Trakų Vokės parko suniokojimo atvejis, kur, nepaisant visuomenės protesto, iškirstos šimtametės liepos. Nors buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašant atlikti želdinių būklės ekspertizę, tačiau nusižengiant įstatymams to nebuvo padaryta. Skubos tvarka išduotas leidimas šalinti kelis šimtus medžių, o juos kirsti pradėta tą pačią dieną, kai leidimas paskelbtas. Medžiai iškirsti, konstatuojama kreipimesi į Prezidentą.

Nepaisoma kultūros paveldui skirto forumo rezoliucijos

Laiške primenama, kad 2018 m. gegužę Lietuvos Respublikos Seime organizuotas forumas „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“, kuris priėmė rezoliuciją, pasirašytą bendruomenių, judėjimų, kūrybinių sąjungų narių ir aktyvių visuomenininkų, joje nuspręsta, kad „būtina pertvarkyti kultūros paveldo apsaugos sistemą, nes dabar ji akivaizdžiai neužtikrina net pačių vertingiausių Lietuvos paminklų ir istorinių kraštovaizdžių išsaugojimo. Dėl agresyvios plėtros, nevaldomos korupcijos, kompetencijų stokos ir kitų priežasčių vyksta sistemingas kultūros paveldo vertybių naikinimas […] kaip prioritetą iškeliant siaurą merkantilinį interesą.“ Laiške rašoma, kad forume dažniausiai minėti didžiulį rezonansą visuomenėje sukėlę atvejai: daugiabučių namų statyba Vilniaus Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblyje bei planai užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, taip pat prastai pagarsėję Kauno Vienybės aikštės ir Ąžuolyno parko pertvarkymo projektai. Deja, iš valstybės institucijų nesulaukta jokio aktyvaus atsako, apgailestaujama laiške.

Grėsmė demokratijai: reikšti nuomonę dėl viešųjų erdvių pavojinga

Prezidento dėmesys atkreipiamas į tai, kad Lietuvoje tapo pavojinga reikšti nuomonę apie projektus, vykdomus visuomenei svarbiose viešosiose erdvėse, kultūros paveldo ar gamtos požiūriu išskirtinėse vietose. Laiške minimas atvejis, kai UAB „Orkela“ buvo iškėlusi ieškinį asociacijos Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio narei Rasai Kalinauskaitei, reikalaudama areštuoti jos turtą ir priteisti 50 000 eurų už tai, kad aktyviai reiškė nuomonę apie kultūros paveldo atžvilgiu ypač agresyvų projektą – daugiaaukščių biurų pastatų ir viešbučio statybą prie Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bei dominikonų vienuolyno ansamblio Vilniuje. Nors ieškinys buvo atsiimtas, tačiau norint ateityje išvengti piktnaudžiavimo galia reikalingi teisinę apsaugą užtikrinantys įstatymai, kurių Lietuvoje nėra. Šis klausimas taip pat buvo aptariamas LR Seime 2018 m. spalio mėnesį vykusiame forume „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“, po kurio buvo priimta rezoliucija, bet vėl nėra žinių apie valstybės institucijų reakciją, informuoja Prezidentą laiško autoriai.

Žala tarptautiniam Lietuvos prestižui

Prezidento dėmesys atkreipiamas į tai, kad Lietuva praranda pasitikėjimą tarptautinėse organizacijose. Skaudus to įrodymas – Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos ICOMOS generalinio sekretoriaus Peterio Phillipso 2019 m. liepos 22 d. laiškas, kuriuo informuojama, jog panaikinta Lietuvos ICOMOS nacionalinio komiteto akreditacija dėl statuto, etikos principų, procedūros taisyklių nesilaikymo. Laiško autoriai pažymi, kad būtent Lietuvos nacionalinis ICOMOS komitetas vertino ir teikė rekomendacijas nevienareikšmiškai vertinamoms statyboms: daugiabučiams Misionierių vienuolyno ansamblyje ant Išganytojo kalno Vilniuje, Subačiaus gatvėje, taip pat sostinės Konstitucijos prospekte statomam „K18“, dėl kurių tebevyksta teismo procesai.

Socialiai neatsakingas „verslo sąlygų gerinimas“ pamina visuomenės interesus

Laiške reziumuojama, kad suminėti pavyzdžiai rodo, „kokią žalą mūsų visuomenei daro socialiai neatsakingas „verslo sąlygų gerinimas“, kai keičiant teisės aktus suinteresuotų grupių naudai yra paminamas viešasis interesas. Šio proceso pasekmės – chaotiška miestų ir kitų teritorijų plėtra, kultūros paveldo ir gamtos vertybių žalojimas bei naikinimas, vandališkas medžių kirtimas, pelnymasis valstybinės žemės sąskaita.“ Visa tai kelia pagrįstą visuomenės pasipiktinimą: dėl agresyvių statybų nuolat vyksta teismai ir visuomenės protesto akcijos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje bei kituose Lietuvos miestuose. Akivaizdu, kad dabartinio procesų reglamentavimo sukeltas urbanistinis chaosas kelia visuomenėje įtampą ir dari šaliai didžiulius nuostolius. Toks gamtos ir kultūros vertybių naikinimas negali būti priimtinas gerovės valstybėje.

Prezidento prašoma

Visuomenininkų kreipimasis baigiamas prašymu Jo Ekscelencijai Prezidentui „inicijuoti nuoseklų ir išsamų Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatų ekspertinį vertinimą, kad būtų grįžta prie aiškios ir pagrįstos teritorijų planavimo ir statinių projektavimo sistemos, numatant ne tik visuomenės informavimą apie jau priimtą rezultatą, kurio pakeisti ar apskųsti realių galimybių nėra, bet ir galimybę visuomenei realiai dalyvauti priimant jai svarbius sprendimus, kaip numato Orhuso konvencija bei kiti mūsų valstybės prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai“. Taip pat kviečiama naudojantis prezidentinėmis galiomis atkreipti prokuratūros dėmesį į sisteminius teisės aktų pažeidimus planuojant teritorijas ir administruojant valstybinę žemę.

Visuomeninių organizacijų atstovai taip pat prašo Prezidentą audiencijos minėtiems klausimams aptarti.

Kreipimąsi inicijavo:

Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, architektas, teismo ekspertas Gintautas Tiškus.

Kreipimuisi pritarė:

Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės želdynų komisijos pirmininkas, parkotyrininkas Dainius Labeckis

Antakalniečių bendruomenės pirmininkė Edita Kavaliauskienė

Asociacijos „Žirmūnų bendruomenė“ pirmininkas, Vilniaus bendruomenių asociacijos tarybos narys Martynas Demšė

Saulėtekio gyventojų bendruomenės tarybos pirmininkas Juras Žukas

Senamiesčio bendruomenės asociacijos vadovė Asta Baškauskaitė

Vilniaus Čiurlionio trikampio bendruomenės pirmininkė Eleonora Kasperiūnienė

Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas dr. Remigijus Samuilevičius

Žvėryno bendruomenės pirmininkė Danutė Jakubauskienė

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio valdybos pirmininkė dr. Lina Leparskienė ir valdybos pirmininko pavaduotoja Rasa Kalinauskaitė

Reformatų skvero išsaugojimo iniciatyvinės grupės atstovė, menotyrininkė Eglė Mikalajūnė

Sapiegų parko išsaugojimo iniciatyvinės grupės atstovė, menininkė Aistė Kisarauskaitė.