Grupė visuomenininkų LRT prašo išsaugoti etatinio korespondento pareigybę Rygoje

Paaiškėjus, kad LRT „Naujienų tarnybos“ vadovybė atleido iš darbo vienintelį etatinį LRT korespondentą Latvijoje, grupė visuomenininkų liepos 22 d. išplatino  kreipimąsi į LRT generalinę direktorę, LRT tarybos pirmininką ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką. Šį pareiškimą pasirašiusieji siūlo sugrąžinti A. Vaikutį į etatinio LRT korespondento Rygoje pareigas ir „leisti jam teikti nuolatinę informaciją apie Latvijos aktualijas“.

„LRT iki šiol pateikdavo dozuotą bei, kaip paaiškėjo, „Naujienų tarnybos“ pacenzūruotą informaciją iš Latvijos, kurią parengdavęs etatinis Lietuvos radijo korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis. Tačiau birželio antroje pusėje toji informacija išvis nutrūko. Pasirodo, naujoji „Naujienų tarnybos“ vadovybė A. Vaikutį atleido iš darbo. Tiesiog va taip – ėmė ir atleido, nes… jis buvo vienintelis etatinis LRT korespondentas užsienyje. Kaip toje J. Baltušio  novelėj pasakė „Mums nebereikia“, – sakė vienas iš kreipimosi autorių prof. dr. Alvydas Butkus, baltistas, VDU Letonikos centro vadovas, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas.

„Etniniu ir lingvistiniu požiūriu Latvija ir Lietuva viena kitai yra išskirtinės svarbos šalys. Europai ir pasauliui mes drauge su finiškąja Estija esame kaip nedalomas vienetas – Baltijos valstybės. Tad daug suprantamiau būtų laikytis išimties ir turėti Latvijoje etatinį korespondentą, kaip buvo iki šiol, nei taikyti Prokrusto lovos politiką ir vienodinti jo statusą su kitose užsienio šalyse reziduojančių LRT neetatinių korespondentų, kurių informacija dėl to yra reta ir dažniausiai proginė“, – savo prašymą motyvavo kreipimosi autoriai.

A. Vaikučio atleidimu iš pareigų jau kurį laiką piktinosi ir keli šimtai socialinio tinklo Feisbuk vartotojų.

Skelbiame visą kreipimosi raštą:

LRT generalinei direktorei                                                                       2019 m. liepos 22 d.
(S. Konarskio g. 49, LT-03123 Vilnius)
LRT tarybos pirmininkui
Lietuvos Respublikos žurnalistų sąjungos pirmininkui
(Jogailos g. 11, LT-01116, Vilnius)

KREIPIMASIS

LRT radijo klausytojai jau kuris laikas pasigenda informacijos iš Latvijos. Pasirodo, prieš kelias savaites LTR „Naujienų tarnybos“ naujoji vadovybė iš darbo atleido Arūną Vaikutį, ilgametį LRT radijo korespondentą Rygoje. Atleidimo motyvas – A. Vaikutis buvęs vienintelis etatinis Lietuvos radijo korespondentas užsienyje.

Rygoje Arūnas dirbo etatiniu korespondentu nuo 1996 metų. Tapti etatiniu korespondentu jam tada pasiūlyta ir dėl pagrįstai išskirtinio Lietuvos radijo dėmesio vienintelei etninei Lietuvos giminaitei, su kuria mus sieja dar ikikrikščioniško laikotarpio bendra istorija, etnokultūra, istoriškai mažai pakitusi ilga valstybinė siena bei žmonių ryšiai abipus jos ir pastarųjų kelių šimtmečių panašus kelias į respublikų sukūrimą 1918 m., viso XX a. laimėjimai, tragizmas bei atgimimas, taip pat Latvijoje esanti keliasdešimties tūkstančių lietuvių bendruomenė. Latvijos (ir Estijos) vėliava ne šiaip sau keliama per Lietuvos valstybines šventes.

Puikiai kalbantis latviškai, tiesiogiai prieinantis prie pirminių LATVIŠKŲ (!) informacijos šaltinių, turintis platų latvių kolegų žurnalistų ratą, galintis tuoj pat reaguoti į aktualijas Arūnas neturėjo sau lygių šioje srityje. Beje, skirtingai nuo likusių LRT radijo korespondentų užsienyje, kito nuolatinio darbo A. Vaikutis dėl objektyvių priežasčių neturėjo – darbas LRT buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis.

Tačiau glumina ne tik korespondento nužeminimas iki neetatinio, bet ir pakitęs LRT požiūris į Latviją – ji prilyginta kitoms užsienio šalims.

Etniniu ir lingvistiniu požiūriu Latvija ir Lietuva viena kitai yra išskirtinės svarbos šalys. Europai ir pasauliui mes drauge su finiškąja Estija esame kaip nedalomas vienetas – Baltijos valstybės. Tad daug suprantamiau būtų laikytis išimties ir turėti Latvijoje etatinį korespondentą, kaip buvo iki šiol, nei taikyti Prokrusto lovos politiką ir vienodinti jo statusą su kitose užsienio šalyse reziduojančių LRT neetatinių korespondentų, kurių informacija dėl to yra reta ir dažniausiai proginė.

Siūlome priimti Arūną Vaikutį dirbti etatiniu LRT korespondentu Rygoje ir leisti jam teikti nuolatinę informaciją apie Latvijos aktualijas.

Prof. dr. Alvydas Butkus, baltistas, VDU Letonikos centro vadovas, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas.

Prof. dr. Laimutė Baluodė (Laimute Balode), baltistė, Latvijos universiteto Lituanistikos centro buv. direktorė, Latvių kalbos instituto mokslo darbuotoja.

Dr. doc. Arvydas Juozaitis, ekonomistas, filosofas, rašytojas,politikas, vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų.

Dr. Paulius Baluodis (Pauls Balodis), vertėjas, redaktorius, Latvių kalbos instituto mokslo darbuotojas.

Dr. Ernesta Kazakėnaitė, baltistė, Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja.

Ligija Tautkuvienė, JAV lietuvių internetinio laikraščio <biciulyste.com> įsteigėja ir vyr. redaktorė.

Jonas Kastys, gydytojas, žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

Aušra Arminaitė, laiškininkė.

Aldona Jagmina, teisininkė.

Lyga Latiševa (Līga Latiševa), Latvijos nacionalinės informacijos agentūros LETA Baltijos naujienų vertėja.

Dr. Rasa Čepaitienė, istorikė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja

Gediminas Černevičius, architektas interjerininkas.

Astra Genovaitė Astrauskė, Lietuvos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos narė.

Laimuonis Jekabsonas (Laimonis Jēkabsons), Latvijos universiteto Kietųjų kūnų fizikos instituto inžinierius.

Dacė Prūsė (Dace Prūse), folkloristė.

Rimantas Viedrynaitis, filosofas, VDU lektorius.

Rokas Sinkevičius, etnologas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas.

Nerijus Paužuolis, filologas, vertėjas.

Erikas Tamašauskas, TV laidų prodiuseris.

Vitoldas Bunikis, verslininkas.

Prof. dr. Valdis Muktupavelas (Valdis Muktupāvels), etnomuzikologas, Latvijos universiteto Letonikos ir baltistikos centro vedėjas.

Prof. dr. Rūta Muktupavela (Rūta Muktupāvela), etnologė, Latvijos kultūros akademijos rektorė.

Andrius Jankauskas, treneris, futbolo centro „Baltai“ prezidentas.

Rytas Narvydas, istorikas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro spec. tyrimų sk. vedėjas.

Dana Rupp, medicinos sesuo.

Dr. Tomas Baranauskas, istorikas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas.

Liudas Jonaitis, Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorius, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos viceprezidentas, mokslo tarybos narys prie ž. ū. ministerijos.

Julius Panka, istorikas, sociologas, visuomenininkas, Kupiškio savivaldybės darbuotojas.

Andrius Jankauskas, mokytojas.

Dr. Erika Drungytė, filologė, poetė, „Nemuno“ žurnalo vyr. redaktorė.

Tautvydas Galinis (Vydas Astas), rašytojas.

Reimundas Varapickas, pedagogas, visuomenininkas, Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos pirmininkas.

Alvydas Malinauskas, visuomenininkas.

Vytautas Musteikis, menininkas.

Eurika Masytė, filologė, dainininkė, pedagogė.

Žilvytis Šaknys, etnologas.

Vladas Turčinavičius, kultūros istorikas, publicistas, V. Krėvės memorialinio muziejaus Vilniuje vadovas.

Prof. dr. Rimantas Sliužinskas, etnomuzikologas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyr. mokslo darbuotojas.

Inga Jadvinskytė, informatikė.

Kęstutis Tamašauskas, Lietuvos Respublikos garbės donoras.

Bonifacas Bernotas, inžinierius.

Sigitas Šamborskis, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas.

Algirdas Markūnas, istorikas, muziejininkas.

Valdas Augūnas, Vilniaus rajono tarybos narys.

Kazimieras Šliužas, žurnalistas.

Džiuginta Vaitkevičienė, filologė, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai.

Darius Ramačionis, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo AUKURAS tarybos narys.

Rima Čepurnienė, gidė, Latvijos turistų gidų asociacijos (LTGA) ir Pasaulio turistų gidų asociacijų federacijos (WFTGA) narė, S. Lozoraičio senjorų akademijos prorektorė.

Prof. dr. Giedrė Čepaitienė, filologė, Šiaulių universiteto profesorė.

Dr. Krišas Kapeniekas (Krišs Kapenieks), istorikas.

Doc. dr. Regina Kvašytė, Šiaulių universiteto docentė, asociacijos „Baltų centras“ (Šiauliai) vadovė.

Valytė Bielinytė, bibliotekininkė, socialinė darbuotoja.

Vytautas Vasilenko, Lietuvos regbio federacijos garbės prezidentas.

Auksė Noreikaitė, etnologė, VDU doktorantė.

Doc. dr. Vigmantas Butkus, literatūrologas, baltistas.

Dr. Arvydas Vidžiūnas, filologas, UAB Naujienų centras plėtros projektų vadovas.

Albinas Vaškevičius, kraštotyrininkas, Automatikos ir telemechanikos inžinierius, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos tarybos narys, Etninės kultūros globos tarybos Sūduvos padalinio narys, etnokultura.lt redaktorius, Alkas.lt redaktorius.

Silva Višinskienė, lietuvių kalbos mokytoja.

Viktorija Jonkutė, baltistė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė, dokumentinių filmų autorė. 

Dalia Narkevičiūtė, paveldosaugininkė. Kauno moksleivių techninės kūrybos centro metodininkė.

Darius Trečiakauskas, Lietuvos tėvų forumo pirmininkas.

Jonas Vaiškūnas, etnologas, Etninės kultūros globos tarybos narys, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkės pavaduotojas, Alkas.lt redaktorius.

Linda Lemchena (Linda Lemhena), lietuvių-latvių kalbų vertėja.

Laura Lukenskienė, muziejininkė.

Rimas Šuopys, Menininkas.

Algimantas Urbonavičius, inžinierius.

Doc. dr. Romualdas Povilaitis, istorikas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas. 

Janina Masalskienė, VDU vyr. specialistė.