
Birželio 12 d., Vyriausybė pritarė, jog dalis Pabradės ir Gaižiūnų karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų miško plotų būtų paversti kitomis naudmenomis. Tai padės užtikrinti Lietuvos ir sąjungininkų karių pratybų įvairovę ir gerinti treniruočių sąlygas minėtuose poligonuose.
Nutarimas buvo suderintas su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis, Nacionaline žemės tarnyba ir Valstybine miškų urėdija.
Dalies miško žemės plotų paskirties keitimas būtinas siekiant užtikrinti Lietuvos ir sąjungininkų karių pratybų įvairovę ir gerinti treniruočių sąlygas minėtuose poligonuose. Tuo tikslu karinėse teritorijose žadama įrengti naujas šaudyklas ir treniruočių laukus, sporto, sandėliavimo ir technikos aptarnavimo poreikius atitinkančią infrastruktūrą. Taip pat numatoma įrengti sunkiasvorės ir kitos karinės technikos privažiavimo prie karinių poligonų kelius, kurie aplenktų miestų ir miestelių teritorijas.
Šie ir kiti anksčiau suplanuoti Lietuvos kariuomenės poligonų infrastruktūros plėtros darbai atliekami atsižvelgiant į aplinkos apsaugos reikalavimus.
Šiuo metu didelę dalį naudojamų Pabradės ir Gaižiūnų karinių poligonų bei pagal jų išplėtimo projektą numatomų perduoti krašto apsaugos tikslams teritorijų užima miškų plotai, kuriuose negalima vystyti infrastruktūros ar vykdyti intensyvaus karinio rengimo.
Vyriausybės trečiadienį priimtu nutarimu tęsiama Lietuvos karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų plėtra, kuri prasidėjo 2014 m., įvertinus Lietuvos ir sąjungininkų poreikius pratyboms ir treniruotėms.
Generolo S. Žukausko poligono Pabradėje ir Gaižiūnų poligono Rukloje plėtros projektai yra pripažinti valstybinės svarbos projektais. Šių poligonų plėtrą, atitinkančią NATO reikalavimus karių rengimui vykdyti, žadama baigti iki 2022 metų.
Nelabai čia sąjungininkų kariai reikalingi.
Juk mūsų kariai negyvena pastoviai Portugalijoje ar Kanadoje.
Aš prieš miškų naikinimą.
Japonijoje;
– 70% teritorijos miškai.
– daugiausia ilgaamžių.
—————-
Užvaldytoji Lietuva
2019 birželio 15, komunistinis konclagerinis režimas
Kas kariuomenei rengti reikalinga – tai reikia, bet va, kad tūkstančius ha geriausios dirbamos žemės (Pasvalio, Panevėžio, Kauno ir t.t.) plotų paimama abejotinos naudos maršruto geležinkeliui “Rail Baltica” tiesti, tai čia baisi Valdžios netvarka, visiškas jos savivaliavimas. Klojami milijardai ES (Lietuvos) lėšų, kad Kauno pensininkas galėtų per 37 minutes nuvažiuoti pas Panevėžio pensininką, kai šimteriopai didesnė nauda valstybei būtų Panevėžį tiesiai, tarkim per Ukmergę, jungti su Vilniumi ir tuomet greitasis 250 km/val greičio traukinys, kuriuo akivaizdu būtų kam važiuoti, taptų strateginės reikšmės susisiekimo linija tarp Vilniaus- Panevėžio-Rygos- Talino- Helsinkio. Tai ar rastume šiuose “37 minučių” sprendimuose valstybinį valdžios protą, turbūt net ir su žiburiu – ne… Bet Seimo opozicija tyli!?… Visuomenė išgirdus apie tas „37 minutes“ trauko pečius – kam čia jų prireikė tarp Panevėžio – Kauno, – ar čia kokia pasaulio pabaiga artės, tai, kad kuo pabėgti būtų …
Opozicija paprastai reiškia tik vieną pretenziją – kad ne ji pozicijoje.
O „Respublika” teigia, jog „Miškai kertami, urėdija džiaugiasi pelnu”.
Visada atsiras besidžiaugiančių.
Kai Briuselis kadais Lietuvoje mokėjo laivų savininkams, kad jie supjausto savo laivus metalo laužui – kai kas tada irgi džiaugėsi. Dabargi nežinau kaip Klaipėdoj, bet Kaune – jokios galimybės nusipirkti šviežios žuvies, nors esam jūrinė valstybė.