Kad ir kaip maloniai džiugintų šilta vasara, termometrų stulpeliams staigiai šoktelėjus į rekordines aukštumas, karštis gali tapti labai pavojingu. Karšta oro temperatūra labiausiai veikia vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ar tuos, kurie turi lėtinių ligų. Tvankus oras taip pat didelį pavojų kelia ir besiskundžiantiems širdies bei kraujagyslių ligomis.
Specialistė Elvyra Ramaškienė sako, kad esant karštam orui, net ir pats sveikiausias žmogus gali nukentėti nuo perkaitimo, saulės smūgio, gali ištikti dehidratacija, skųstis sutrikusia širdies ir kraujagyslių veikla. Visgi sunkiausia karštas dienas išgyvens vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai.
„Mažų vaikų organizmas nėra iki gali susiformavęs, todėl jie ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių: sušilęs kūnas atvėsta gerokai lėčiau, o prakaituojami vaikai netenka ypač daug skysčių ir druskų“, – sako vaistinės specialistė. Ji primena, kad maži vaikai troškulio beveik nejaučia, todėl perkaitimo rizika dar labiau padidėja.
Vyresnio amžiaus žmonių termoreguliacijos sistema taip pat pamažu sutrinka, tampa mažiau aktyvi, be to, vyresni žmonės neretai serga lėtinėmis ligomis ir vartoja medikamentus, kurie didina dehidratacijos riziką. Didesnį dėmesį sveikatai svarbu skirti ir vartojantiems raminamuosius, šlapimą varančius ar kraujospūdį mažinančius vaistus, dėl šių vaistų poveikio, suprakaitavus kūną atvėsinti gerokai sunkiau.
Apkrova širdžiai
Per karščius organizmas saugosi nuo perkaitimo ir mėgina atvėsinti kūną, todėl išsiplečia kraujagyslės, sumažėja kraujo spaudimas, padažnėja pulsas. Dėl šių organizmo reakcijų, pradedama gausiau prakaituoti, žmogus gali jausti didesnį silpnumą, gali patinti rankos ar kojos.
„Karštis tiesiogiai veikia širdies darbą. Dėl karščio gali pradėti trūkti deguonies, o jeigu vartojame per mažai skysčių, tirštėja kraujas, todėl kartu padidėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė. Tokie kraujotakos sutrikimai pavojingi, nes susidarę trombai yra viena dažniausių insulto ir infarkto priežastis“, – sako specialistė.
Pajutus širdies ritmo sutrikimus, stiprų galvos skausmą ar svaigimą, skausmą krūtinės srityje, būtina eiti į pavėsį, atsigerti vandens, o simptomams nepraeinant, nedelsiant kreiptis į medikus.
Pasirūpinti skysčiais
Neretai esant dideliam karščiui žmonės skundžiasi didesne apatija, nuovargiu tačiau šie pojūčiai gali pasireikšti ne tik dėl to, kad karšta, tačiau ir dėl elektrolitų disbalanso bei pagrindinių mineralų trūkumo.
„Karštą dieną pagausėja prakaitavimas, o kartu su juo pasišalina ir naudingi mikroelementai – kalis, magnis, cinkas, kurie svarbūs širdies veiklai. Jeigu trūksta šių elementų, gali sutrikti širdies ritmas, pradeda varginti nuovargis, naktį kankina raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, atsiranda širdies permušimai, galvos svaigimas, padidėja nervingumas, pablogėja apetitas“, – sako E. Ramaškienė.
Karštą dieną specialistė rekomenduoja vengti skysčių su kofeinu, cukrumi ir saldikliais, nes šie tik skatina dar didesnį skysčių išsiskyrimą. Geriausia rinktis negazuotą mineralinį vandenį arba nesaldintą žaliąją arbatą. Reikėtų nelaukti kol pajusite troškulį, o skysčius gurkšnoti nuolat.
Norint apsisaugoti nuo perkaitimo, per karščius reikėtų atsisakyti ir intensyvios fizinės veiklos, todėl sodo darbus geriau atlikti anksti ryte ar vakare, stengtis nepervargti, dirbti lėčiau, vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 16 val. Karštomis dienomis, jeigu nėra būtinybės, reikėtų mažiau laiko leisti automobilyje už vairo, nes karštis gali sutrikdyti reakciją ir dėmesingumą.
