Paminėtas Dariui ir Girėnui skirto garbei milžinkapio supylimo 50-metis

Gegužės 11 d., šeštadienį, mūsų didvyrio, lakūno Stepono Dariaus gimtinėje (Klaipėdos raj., Judrėnų seniūnija) įvyko renginys, skirtas S. Dariaus ir S. Girėno garbei milžinkapio supylimo 50-mečiui. Šventinę programą pradėjo ir jai iki galo vadovavo Lietuvos aviacijos muziejaus S. Dariaus gimtinės vadovas Mėčislovas Raštikis. Visiems pakiliai sugiedojus Tautišką giesmę, buvo papasakota apie S. Dariaus gimtinės praeitį: buvusį Rubiškės vienkiemį, S. Dariaus lankymąsi, sodybos sudeginimą, gūdžius sovietinės melioracijos laikus, pastangas gelbėti sodybvietę, o vėliau ir atstatyti visą sodybą.

1969 metų gegužės 9 d., iš tikro, įsimintina. Čia – S. Dariaus gimtinėje – susirinko žmonės iš Vilniaus ir Kauno, įvairių Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos rajonų. Nepaisant valdžios trukdymų, rengėjų skaičiavimu būta per 700 dalyvių. Visą dieną buvo pilamas pilkapis, net ir lyjant. Pagrindiniai darbo instrumentai – kastuvai, neštuvai, kibirai, brezento atraižos. Tam tikrą galvosūkį kėlė grunto ištekliai. Į apyvartą ėjo netoliese kastas priesmėlis, žvyras, velėna, akmenys. Pilkapio centre, vertikaliai buvo įkastas per 30 cm skersmens vamzdis iš muziejaus gautų lėktuvo „Lituanica“ nuolaužų simboliniam palaidojimui. Nors lietutis, purvynėlis ir troškulys vargino pilkapio pylėjus, tačiau darbas nenutrūko visą dieną. Architektai ir statybininkai pakėlė sudegusios Stepono Dariaus gimtosios sodybos pamatus, prie kurių pritvirtino iš Vilniaus atsivežtą memorialinę lentą su užrašu „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933”. Vaidilutei uždegus aukurą, iš įvairių kraštų atvykę žygeiviai ant pilkapio išpylė atsivežtas žemes, taip pat ir nuo lakūnų kapo Kaune. Į vertikalų vamzdį pilkapyje buvo nuleista dėžutė su keliomis lėktuvo „Lituanica“ nuolaužomis. Giedojo mūsų šaunioji dainininkė, tuo metu buvusi Vilniaus universiteto studentė Veronika Janulevičiūtė Povilionienė, savo eiles deklamavo poetas, buvęs tremtinys Jonas Graičiūnas, kalbėjo didvyrių amžininkas aviatorius Tomas Zauka, kiti renginio dalyviai.

Dabartinio renginio vedėjui M. Raštikiui pakvietus, šalia prieš 50 metų supilto milžinkapio išsirikiavo atvykę žygeivystės veteranai – savotiško žygdarbio dalyviai: Vilniaus universiteto žygeiviai Tadas Šidiškis, Rimantas Matulis, Kęstutis Labanauskas, Nijolė Balčiūnienė, Aleksandras Buitkus, Vladas Satkauskas, Sigitas Kučas, Danutė Katkevičiūtė, Valentinas Baltrūnas, o iš Kauno – žygeivių klubo „Ąžuolas“ atstovas Juozas Dapkevičius. Kiekvienam iš jų, gavus rengėjų simbolinę dovanėlę, teko prisistatyti ir trumpai pasidalinti vienu kitu prisiminimu. Prisiminimais apie S. Dariaus ir S. Girėno skydį per Atlantą, aviacijos raidą Lietuvoje taip pat pasidalino atvykę aviatorių, Lietuvos aviacijos muziejaus atstovai. Renginio dalyviai susidomėję apžiūrėjo labai rūpestingai parengtas ekspozicijas S. Dariaus gimtojoje sodyboje, prieš 50 metų supiltam pilkapiui skirtą talentingų vaikų piešinių parodėlę po atviru dangumi.

Pasirodo, kad milžinkapio pylimas dar nesibaigęs. Maišelį žemių nuo Gedimino kapo kalno išpylė Vilniaus universiteto dabartiniai jaunieji žygeiviai, atstovai iš įvairių Klaipėdos ir Šilalės savivaldybių vietovių. Rengėjų teigimu, šis paprotys bus tęsiamas, kaip ir paprotys įvairiom progom pasodinti ąžuoliuką. Šį kartą ąžuoliuką sodino aviatoriai ir žygeiviai, muziejaus šeimininkai ir Klaipėdos savivaldybės vadovai. Šventės metu vyko vaikų sklandymo parodomieji skrydžiai, taip pat lėktuvų ir ultralengvųjų orlaivių skrydžiai, radijo bangomis valdomų lėktuvų modelių demonstravimas ir skraidymas. Pabaigoje koncertavo šaunios liaudiškos muzikos kapelos.

Atsisveikinę su gražios šventės rengėjais S. Dariaus gimtinėje, iš Vilniaus atvykę žygeiviai nuskubėjo į netoliese esančią Stasio Girėno gimtinę Vytogaloje (Šilalės savivaldybė). Čia prieš 50 metų tų pačių žygeivių, aviatorių ir vietinės bendruomenės pastangomis buvo pastatytas paminklinis akmuo, žymintis kito Atlanto nugalėtojo – S. Girėno gimtinę.

Šiandien, praėjus pusšimčiui metų po milžinkapio S. Dariui ir S. Girėnui supylimo, vis dažniau pasigirsta vertinimų, kad tuo metu tai buvo vienas patriotiškiausių renginių, turėjęs įkvepiantį poveikį tautinės savimonės formavimui ir pasipriešinimui brukamai sovietinei ideologijai. Pribrendus sąlygoms ir susiklosčius palankioms aplinkybėms, visa tai prisidėjo prie tautos sėkmingo žygio laisvės ir nepriklausomybės keliu.