Krūties vėžiu sergančios ir daug vitamino D organizme sukaupusios moterys turi geresnes galimybes išgyventi, rodo naujas tyrimas.
Kalifornijos universiteto San Diego medicinos mokyklos mokslininkai išnagrinėjo duomenis apie vitaminą D penkiuose anksčiau atliktuose tyrimuose, kurie iš viso apėmė 4443 krūties vėžiu sirgusias moteris. Tuose tyrimuose pacientės vidutiniškai buvo stebimos devynerius metus.
Mokslininkai nustatė, kad daug vitamino D organizme sukaupusioms moterims su šia diagnoze tikimybė išgyventi buvo dukart didesnė nei toms, kieno organizme vitamino D buvo mažiausia. Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „Anticancer Research“.
Mokslininkai mano, kad vitaminas D sustiprina ląstelių sąveiką, suaktyvindamas proteiną, kuris gali stabdyti piktybinių ląstelių dauginimąsi.
„Veikiant vitamino D receptoriams, piktybinio naviko augimas yra stabdomas ir suvaržomas jo aprūpinimas krauju“, – teigia tyrimo vadovas prof. Cedric F. Garland. Pasak jo, vitamino D receptoriai veikia, kol auglys nėra labai pažengęs, ir tai yra priežastis, kodėl daug vitamino D turinčios pacientės išgyvena geriau.
Kartu mokslininkas pripažįsta, kad gali būti ir atvirkštinis priežastinis ryšys. Pasak jų, dėl pažengusio krūties vėžio vitamino D kiekis organizme sumažėja, ir tai gali būti ankstyvos mirties priežastis.
Jei yra būtent taip, tai vitamino D kiekis organizme gali būti laikomas biologiniu žymekliu vėžio sunkumo lygiui nustatyti, teigia mokslininkas. Be kita ko dr. C. F. Garland remiasi savo 2011 metais atliktu tyrimu, kuris nustatė, kad vitamino D vartojant itin daug, tikimybė susirgti krūties vėžiu sumažėjo perpus.
Pripažindamas, kad reikia atlikti daugiau klinikinių tyrimų, dr. C. F. Garland jau dabar gydytojams rekomenduoja apsvarstyti, ar nevertėtų gydant krūties vėžiu sergančias moteris skirti ir šio vitamino.
„Nėra įtikinamų priežasčių laukti kitų tyrimų, kad vitaminas D būtų įtrauktas į standartinę gydymo tvarką, kadangi ir šiaip yra nustatytas saugus kiekis, kiek vitamino D reikia suvartoti, kad jo būtų 30 nanogramų mililitre kraujo“, – sako dr. C. F. Garland.
Žmogaus oda vitaminą D sintetina tiesioginiuose saulės spinduliuose, tačiau vyresniojo amžiaus žmonės, ypač gyvenantys šiaurinėse platumose, retai gauna pakankamai saulės ir turi vartoti papildus. Vitamino D turi riebiosios šaltųjų vandenų žuvys kaip lašišos, skumbrės ir silkės, taip pat žuvų taukai ir kiaušinio trynys.
Mokslininkai nesutaria, kiek per dieną žmogus turi gauti vitamino D. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama vitamino D paros norma yra 5 mikrogramai, o Jungtinėse Amerikos Valstijose – nuo 5 iki 15 mikrogamų priklausomai nuo amžiaus grupės ir kitų faktorių.
Daugiau vitamino D reikia nėščiosioms ir žindančioms bei sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, rachito profilaktikai.
