Minint Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją 15-ąsias metines Nepriklausomybės aikštėje surengta Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija.
„Per 30 metų NATO Rytų siena persikėlė nuo Berlyno per Lenkiją į Lietuvos Rytus. Per 30 metų NATO užaugo nuo 12-os narių iki 29-ių. NATO Lietuvai tapo pasieniu, ne užsieniu. Ankstesnė partneryste virto pilnateise naryste su pasitikėjimo, įsipareigojimo ir galimybių kreditu.
Reaguojanti, kintanti ir prisitaikanti prie besikeičiančių grėsmių, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija yra pasirengusi atremti priešus. Dabar ji yra pajėgi labiau nei bet kada, besiplečianti ir taip stiprėdama ji duoda mums, šimtmečius blaškytai tautai, garantą“, – ceremonijos metu kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Lietuvos narystės NATO 15-os metų sukaktis paminėta ir Seime. Seimo posėdyje vykusioje diskusijoje „NATO svarba Lietuvos valstybingumui 15 metų narystės kontekste” kalbėjusi Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė Rasa Juknevičienė prisiminė Lietuvos kelią, siekiant narystės NATO.
NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas viešosios diplomatijos klausimais ambasadorius Taidžanas Ildemas (Tacan Ildem) sakė, kad nuo pat savo narystės NATO pradžios Lietuva ne kartą tiek žodžiais, tiek darbais įrodė, kad yra stipri ir įsipareigojanti sąjungininkė.
„Praėjusiais metais jūs įsipareigojote 2,5 proc. BVP skirti gynybai iki 2030 metų. Tai yra svarbus įsipareigojimas, kuris buvo paremtas visų parlamente atstovaujančių politinių partijų. Nuo pat jūsų narystės pradžios jūs įgyvendinote savo įsipareigojimus dalyvaudami misijose Afganistane bei padėdami NATO aljanso sąjungininkėms vykdant kitas misijas įvairiuose pasaulio kraštuose“, – kalbėjo Taidžanas Ildemas.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pažymėjo, kad nors šiandien Lietuva yra saugi kaip niekada, visiškai saugūs nesame – mūsų kaimynė nuosekliai laužo tarptautinės teisės principus, užgrobia suverenių valstybių teritorijas ir atvirai grūmoja Vakarų pasauliui. Todėl itin svarbus išlieka Lietuvos sprendimas ir toliau aktyviai dalyvauti tarptautinėse operacijose, tokiu būdu išpildant pagrindinį Aljanso solidarumo principą.
Seimo Pirmininko pavaduotojo, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko, buvusio krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo nuomone, įstojimas į Šiaurės Atlanto aljansą yra kertinis Lietuvos valstybingumo pasiekimas saugumo aspektu per visą šalies istoriją, tačiau kyla nauji iššūkiai.
Pasak diskusijoje kalbėjusio NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje atstovo plk. ltn. Keito Aleksanderio Mūdžio (Keith Alexander Moody), po 2014 metų įsiveržimo į Ukrainos teritoriją paaiškėjo, kad Aljansas prarado įgūdžius ir gebėjimus, reikalingus kolektyvinei gynybai, kuriuos buvo įgijęs per Šaltąjį karą, todėl teko iš naujo mokytis ir vystyti karines pajėgas, siekiant geriau apsisaugoti nuo modernių karinių pajėgumų keliamų grėsmių.
„Tai brangiai kainuojantis reikalavimas, reikalaujantis ilgalaikio planavimo, strateginio mąstymo ir finansinių įsipareigojimų. Lietuva jau pradėjo šį procesą ir jau investavo ne tik į savo karinius pajėgumus. Jūs gebate priimti ir paremti sąjungininkų pajėgas, dislokuojamas Lietuvoje mokymams, prireikus, ir karinėms operacijoms“, – sakė Keitas Aleksanderis Mūdis, pasak kurio, tai aiškiai parodo Lietuvos įsipareigojimų NATO tvirtumą ir didžiulį integracijos į NATO laipsnį.
Kovotojai… pries Lietuvos istojima i NATO: R.Pavilionis, A.M.Pavilioniene, R.Karbauskis, Klumbys, K.Grinius, R.Paulauskas, J.Pozela, Tevas Stanislovas, S.Sondeckis, Bastys, S.Sunelaitis, L.Dambrauskas. Kaip sakoma, be komentaru, visi verti.