Grįžęs kovas jau budina žemę,
Nuvarvėjo sniegų patalai,
Prie namų žmonės trispalves kelia,
Vėjy plaikstosi švelnūs šilkai.
Tegul pergalės spalvos liepsnoja,
Kaip tada, po stebuklų nakties,
Kada virto tikrove svajonės
Po tiek metų laisvai atsitiest.
Atsitiest, išsilaisvinti vėlei
Nuo įstatymų mums primestų,
Kurie akmeniu Lietuvą slėgė,
Draudė eit Dievo duotu keliu.
Liks istorijoj puslapis naujas,
Švies žmonėms įrašyta data,
Bus karšta tarsi degantis kraujas,
Užmokėtas lietuvių už ją.
Kovo 11-oji.
Ji daugiau negu žodis ir skaičius.
Ji daugiau už visus tuos vardus,
Kurie parašus krovė į kraitį,
Klojo pamatus šaliai naujus.
Metai bėgs ir bus žmonės kiti,
Bet ir jiems neš pavasaris šventę.
Amžinai liks širdy, atminty
Kovas, laisvėje leidęs gyventi.
2019-03-10, Raudondvaris
Autorius yra Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo Akto signataras
