Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Atmintinų dienų įstatyme siūlo nustatyti, kad kiekvienų metų rugsėjo 25 d. būtų minima Skiepų diena.
„Šiuo siūlymu siekiame atkreipti dėmesį į skiepijimo svarbą ne tik paskiepyto asmens sveikatos apsaugai, bet ir visos visuomenės sveikatos apsaugos lygiui. Šiuo metu Lietuvoje fiksuojamas tymų, itin užkrečiamos ligos, protrūkis – pernai per metus registruota 30 susirgimo atvejų, o nuo šių metų pradžios – jau 119. Kasdien užsikrečia ir suserga apie 10 žmonių – tai dramatiškas augimas. Jei toliau daugės nesiskiepijančių nuo itin pavojingų užkrečiamų ligų ir neskiepijančių savo atžalų, kils didesnis pavojus labiausiai pažeidžiamiems – pavyzdžiui, naujagimiams ir kūdikiams, kurie dar nesulaukę tokio amžiaus, kai juos galima paskiepyti. Todėl privalome ugdyti visuomenės sąmoningumą“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Skiepijantis apsaugomas ne tik konkretus asmuo, bet ir jo artimieji, bendruomenės nariai, platesnė visuomenė. Šiuo metu vakcinomis galima kontroliuoti 28 užkrečiamas ligas, o pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių Lietuvos vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų.
„Jei anivakcininio judėjimo propaguotojai ragina suteikti laisvą pasirinkimą asmenims skiepytis, ar ne, tai norėčiau paklausti, kodėl iš kitos ir paprastai didžiosios visuomenės dalies atimama teisė nebūti užkrėstam liga, kuri ne tik ypač skausminga, sunkiai gydoma, bet ir sukelianti sunkias komplikacijas“, – klausia Seimo narė.
Parlamentarė kreipėsi į sveikatos ministrą Aurelijų Verygą, klausdama, kokių priemonių ministras imasi, reaguodamas į susirgimų tymais protrūkį. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat ministrui siūlo Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2019-2023 metų programoje atskira eilute numatyti lėšas, skirtas visuomenės informavimo apie užkrečiamų ligų imunoprofilaktiką kampanijai vykdyti. Tokiu būdu būtų aktyviau informuojama visuomenė apie skiepijimo poreikį ir naudą bei laiku paneigta tikrovės neatitinkanti dezinformacija.
Neigti išties yra ką. Visuomenėje plintanti „anti-vax“ kampanija dažniausiai būna paremta melagingų ar klaidinančių žinių sklaida socialiniuose tinkluose ir netgi komercinių televizijos kanalų laidose, kurios pasekmės – visuomenės, ypač tėvų ir globėjų, nepasitikėjimas skiepais. Skleidžiamos nepagrįstos teorijos apie skiepų sukeliamą autizmą, kartu su vakcina įšvirkščiamą „čipą“, kad surinktų asmeninę informaciją apie pasiskiepijusį, vienas Seimo narys yra pasisakęs prieš darželinukų skiepijimą, nes vakcinose esą yra „beždžionių liekanų, netgi moterų abortų liekanų“. Tokie neatsakingi pareiškimai prisideda prie abejonių vakcinacijos nauda.
Parlamentarė taip pat kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją atkreipdama dėmesį į nemažoje dalyje Lietuvos savivaldybių itin sumažėjusias vaikų skiepijimo nuo tymų apimtis.
Pagal PSO rekomendacijas, kad imunoprofilaktika duotų deramo lygio visuomenės apsaugą ir eliminuotų ligą, siekiama ne mažesnės kaip 90 proc. vaikų skiepijimo aprėpties visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnės kaip 95 proc.. Deja, daugelyje Lietuvos savivaldybių nėra pasiekiama rekomenduojamos aprėpties, todėl nėra tinkamai apsaugomi ne tik nepasiskiepiję asmenys, bet ir mažėja bendras visuomenės apsaugos nuo tymų lygis. Mažėjančios vakcinacijos keliamą grėsmę visuomenės sveikatai akivaizdžiai rodo šiemetinis tymų protrūkis.
Tymai – viena labiausiai užkrečiamų ir greičiausiai plintančių ligų. Vienintelė apsisaugojimo priemonė nuo šios sunkios infekcinės ligos yra skiepai. Iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. 2017 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių.
Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2018 m. Lietuvoje iš viso užregistruota 30 laboratoriniais tyrimais patvirtintų susirgimų tymais atvejų. Šiemet nuo sausio 1 d. iki kovo 6 d. jau užregistruota 119 laboratoriniais tyrimais patvirtintų susirgimų tymais, daug susirgusiųjų yra nuo šios ligos neskiepyti arba ne visiškai paskiepyti vaikai iki dešimties metų.
„Savivaldybės, kuriose stebimas skiepijimosi mažėjimas, turėtų skirti papildomą dėmesį visuomenės informavimui. Jei skiepijimosi apimtys ilgiau išliks mažesnio nei rekomenduojama lygio, visuomenė netruks pajusti neigiamas pasekmes. Pernai Europoje nuo tymų mirė 72 žmonės. Ar ir Lietuvoje turėsime sulaukti kokio ypač sunkaus ar, neduokdie, fatališko atvejo?“, – klausia Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, pradėdama viešą diskusiją, ar nevertėtų ir Lietuvoje imtis griežtesnio pobūdžio priemonių užkrečiamųjų ligų protrūkio prevencijai.
Skiepams gaminti audojamos aborto metu gautų ląstelių audinių kultūra, kurioje tarpsta virusai. Taigi vakcinos gautos, mano nuomone, neetišku keliu. Kai kas yra surinkę ir daugiau argumentų: https://objektyviaiapieskiepus.weebly.com/uploads/5/6/7/2/56727097/one_pager4.pdf
galima pasakyti tai,kad,jau gan anksciau buvo kalbama apie yvairiu senu sunkiu sugryzima.Epidemijas ju,pandemijas.Ir,tai nuo siemet sio pavasario tai jau sugryzta,prasideda.Deja,tenka tik apgailestaut kad sugrys prasides jau gan senai buvusios uzmirstos sunios ligos.Ir tas laikas jau yra atejes.O kaip bus toliau? ?
Šiandien per radiją nuskambėjo kažkieno mintis, kad visi, kas nei patys, nei savo vaikų neskiepijo (ir taip patys juos mirties ar neįgalumo pavojui atkišo), turi apmokėti susirgusių gydymą ne tik dėl to, kad patys kėlė pavojų visiems kitiems, bet ir dėl to, kad įsijungė į neskiepijimo propagandą, todėl jie kalti dėl per Nepriklausomybės laikotarpį įsisiautėjusių mirtinų ar invalidumu užsibaigiančių užkrečiamų ligų.
Pritarčiau jiems, jei pati valdžia nebūtų tiek nedovanotinų klaidų padariusi, jei to, kas anksčiau privaloma ir iš biudžeto apmokama buvo, nebūtų palikusi pačių žmonių valiai bei kišenei.
Skiepai turi būti apmokami iš biudžeto! Ne tik stogui virš galvos, bet net ir maistui, šiltam apavui, šildymui pinigų stokojantys tikrai neskubės, nes ir neturės kuo už skiepus susimokėti. O visų pirma benamiai bei bedarbiai turi būti saugomi ir gydomi nuo užkrečiamų ligų. Jų pažeidžiamumas galiausiai virs visos šalies pažeidžiamumu. Nemąstančios visuomenės nemąstanti valdžia galiausiai epidemija ir lavonų kalnais sumoka už savo apsileidimą.
Dabar nesaugus kiekvienas, besilankantis viešose vietose, kur ne tik ore knibžda, bet ir kiekviena prekė, kiekvienas prekių vežimėlis, durų rankena, vandens čiaupas ir dar daug kas yra čiupinėjama daugybės rankų, ant kurių net ir ne vienos ligos užkratas gali būti! Ne tik parduotuvėje, bet ir vaikų darželyje, gydymo įstaigoje, mokykloje, teatre, darbavietėje.
Tačiau yra dalykas, į kurį nežinau atsakymo, o skiepų skeptikai tuo naudojasi – atseit, jei tikintys skiepais skiepijasi, tai jiems nėra ko nesiskiepijusių bijoti! Esą, sergantys, net ir susirgę, skiepytiems skiepų fanams neturėtų kelti. O jei kelia, tada tai esąs įrodymas, jog skeptikai teisūs, jog skiepai ne gelbsti, o tik kenkia…
Pasak jų, reikia tik grūdintis, stiprinti asmeninį atsparumą ligoms, užuot skiepijusis.
Taip, tai taip, grūdintis niekam nekenks. Tačiau žinome, jog skiepai nesuteikia 100% garantijos, kad nesusirgsi. Garantuojama tik apsauga nuo komplikacijų bei epidemijų. Labai svarbu tai, jog skiepytiems užsikrėtimas bus išimtis, o ne taisyklė! O yra dar kitas rimtas dalykas – yra daug žmonių, sergančių autoimuninėmis ligomis. Pagrindinis gydymas jiems – jų imuniteto slopinimas. Todėl kiekvienas neskiepytas ir susirgęs jiems mirtinas pavojus.