Kovo 7 d. Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo apdovanoti konkurso „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“ laimėtojai. Lietuvių kalbos instituto rengtame konkurse iš viso dalyvavo 12 dalyvių. Trys iš jų tapo specialių nominacijų laimėtojais: bendruomeniška įstaiga „Suodnas“, raktų dirbtuvė „Rāktu meistārnė“ ir valtelės „Kerepieža“ savininkas bei gamintojas Vitalijus Praspaliauskas.
2019 m. paskelbus Žemaitijos metais, Lietuvių kalbos institutas, siekdamas išryškinti Žemaitijos paveldo ir tradicijų išskirtinumą, tarmės kitoniškumą, organizavo prekės ženklo konkursą „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“.
Tarmiškiausiu prekės ženklu buvo pripažintas „Suodnas“. Vienas populiariausių ir dažniausiai vartojamų žemaitiškų žodžių buvo panaudotas bendruomeniška veikla užsiimančios viešosios įstaigos pavadinimui sukurti. Tai Upynos šnektoje dažnai vartojamas tarmiškas žodis, reiškiantis vaismedžių sodą. Įstaiga savo bendruomeniška veikla sujungia didelius ir mažus – kaip sodas – nuo medžių iki vaisių – sukuria harmoningą visumą.
Meniškiausiu prekės ženklu buvo išrinktas „Rāktu meistārnė“. Pastarasis buvo išrinktas ne tik dėl pavadinimo, bet ir dėl visos prekės ženklo visumos. Paslaugų aprašymas žemaitiškai išties papirko, o bendras paslaugų ir prekės ženklo vaizdas traukė akį.
Originaliausio prekės ženklo titulą laimėjo „Kerepieža“. Lietuvių kalbos žodyne nurodyta tokia šio žodžio reikšmė: tai žemas, išsiskėtęs žmogus arba kerėpla. „Kerepiežos“ savininko Vitalijaus Praspaliausko teigimu, žalia, dviem žmonėms skirta valtelė dėl savo dydžio ir buvo pavadinta kerepieža. Palyginus nedažnai vartojamam žodžiui prekės ženklo savininkai suteikė kitą reikšmę.
Likę dalyviai taip pat nebuvo pamiršti. Padėkos įteiktos UAB „Esma“, UAB „VVARFF“, UAB „Kontėna“, laikraščių „Kalvotoji Žemaitija“, „Telšių ŽINIOS“, „Strainiuoji“ redakcijoms, kaimo turizmo sodybai „Minavuonė“, gėlių salonui „Skouda kvietka“, vaikų ir jaunimo folkloro ansambliui „Gers smuoks“, vaikų folkloro ansambliui „Smuokiukā“.
Baigiamajame renginyje buvo ne tik apdovanoti dalyviai, tačiau vyko ir seminaras „Kaip tarmė padeda verslui“, kuriame Lietuvių kalbos instituto profesorė Danguolė Mikulienienė kalbėjo apie tarmės reikšmę ekonominei regiono plėtrai. Taip pat Žemaitijos turizmo informacijos centro l. e. p. direktorė Rūta Lencevičiūtė pristatė Telšių turizmo sektoriaus vystymąsi: kuo regionas yra patrauklus turistams, kodėl žmonės čia grįžta ir kaip prie to prisideda tarmė.
Baigiamajame renginyje buvo galima apžiūrėti menotyrininko Sauliaus Pilinkaus senųjų lietuviškų prekių ženklių (saldainių dėžučių, popierėlių ir kt.) parodą. Saulius Pilinkus papasakojo susirinkusiesiems apie pakuotes, jų pavadinimus, įsigijimo laiką ir vietą bei jo turimų daiktų istorijas.
Renginio pabaigoje Žemaitijos regioną pristatė ir svečius džiugino Telšių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Čiučiuruks“.
Konkurso organizatorius – Lietuvių kalbos institutas.
Konkursą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
