NATO saugumas prasideda prie rytinės sienos

Vasario 28 d., Košicėje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo devynių Baltijos ir Vidurio Europos valstybių (vadinamų Bukarešto devynetu) vadovų susitikime, kurio tikslas  tolesnis regiono saugumo, gynybos ir atgrasymo stiprinimas.

Į susitikimą taip pat atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos Prezidentai.

Plenarinėje sesijoje kalbėdama Lietuvos vadovė pabrėžė, jog geopolitinė realybė reikalauja tvirtos Aljanso vienybės ir geros parengties. Rusijos militarizacija prie mūsų sienų išlieka intensyvi. Todėl NATO privalo būti greitas, stiprus ir nuolatos pasirengęs atremti iš Rytų kylančią grėsmę.

Šiemet Londone rengiamame NATO viršūnių susitikime 9 regiono valstybės bendromis jėgomis sieks, kad Varšuvoje ir Briuselyje patvirtintos saugumo priemonės, kurios padidins Aljanso karinę parengtį, užtikrins spartų ir veiksmingą pastiprinimą bei pagreitins karinį atsaką, būtų kaip galima sparčiau įgyvendintos. O tam reikalingi sprendimai dėl regioninės NATO oro gynybos Baltijos šalims, kliūčių kariniam mobilumui panaikinimas, pagreitintos Aljanso sprendimų priėmimo procedūros.

Valstybės vadovė taip pat akcentavo atsako į kibernetines grėsmes stiprinimą. Pasak Prezidentės, kibernetinėje erdvėje visi esame glaudžiai susiję, kasmet 10 proc. padaugėja atakų prieš strateginius sektorius, todėl kibernetinės erdvės apsauga tampa tiek pat svarbi, kiek ir šalies sienų apsauga. Šioje srityje Lietuva demonstruoja lyderystę – ėmėsi iniciatyvos kuriant ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas ir Kaune kartu su JAV steigia regioninį kibernetinės gynybos centrą.

Susitikime Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos Prezidentai taip pat priėmė bendrą politinę deklaraciją.

Joje pabrėžiama, kad NATO išgyvena sudėtingiausius „šios kartos“ iššūkius, tiek konvencinius, tiek hibridinius, todėl 9 valstybės skatina greitesnę Aljanso adaptaciją, kartu stiprindamos jo atgrasymą ir gynybą.

Valstybių vadovai taip pat akcentuoja būtinybę išsaugoti tvirtą transatlantinį ryšį ir didinti JAV karių buvimą rytiniame NATO flange. Deklaracijoje pabrėžiamas agresyvus Rusijos elgesys aneksuojant Krymą, keliamą įtampą Juodojoje ir Azovo jūrose, pažeidžiant Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). Atsižvelgiant į tai, NATO atgrasymo ir gynybos laikysena privalo būti veiksminga ir iš esmės sustiprinta.

Košicėje taip pat paminėtas Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos 70-metis ir 15 metų Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Rumunijos, Bulgarijos bei 20 metų Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos narystės NATO jubiliejai.