Vasario 28 d. 17.30 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras, kurio tema – „Sukilėlių kapų tyrimai Gedimino kalne 2017–2018 metais“. Pranešėjai – Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis.
Pasak archyvinių šaltinių, 1863–1864 metais Lukiškių aikštėje Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Po egzekucijų kūnai nebuvo atiduoti artimiesiems palaidoti, o užkasti slepiant nuo visuomenės.
2017–2018 metais Gedimino kalno aikštelėje Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu rado 20 asmenų palaikus.
Remiantis istoriniais, archeologiniais ir antropologiniais duomenimis nustatyta, kad atrasti 1863–1864 metų sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Lukiškių aikštėje, palaikai. Beveik prie visų rasta asmeninių daiktų: katalikiškų kryželių, medaliukų su religinio turinio atvaizdais ir užrašais. Preparuojant palaikus, prie jų aptikta smulkių drabužių audinių fragmentų, kitų geriau išlikusių jų elementų: metalinių, perlamutrinių ir kaulinių sagų, kelnių dirželių ir sagčių bei nežymių odinės avalynės liekanų.
Paskaitoje bus aptariami sudėtingi kapų archeologiniai tyrimai Pilies kalno aikštelėje ir laboratorijose. Archeologai papasakos, kaip, remiantis kompleksiniais tyrimų duomenimis, buvo nustatytos sukilėlių tapatybės.
Susiję straipsniai:
- Gedimino kalne galimai aptikti 1863 m. sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai
- Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą
- „Mokslo sriuba“: Gedimino kalno archeologiniai tyrimai (video)
- Kultūros istorijos vakare apžvelgti 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai
- Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai
- Archeologai grįžta ant Gedimino kalno: tirs dešimt kartų didesnį plotą
- Grėsminga padėtis suvaldyta, rengiamasi kompleksiniam Gedimino kalno tvarkymui (video)
- Archeologė papasakojo apie tyrimus Gedimino kalno šlaituose
- Kultūros viceministras tikina, jog Gedimino kalno būklė yra stabili
- Vilniuje – teatralizuota meninė akcija Gedimino pilies kalno papėdėje
- Karininkų ramovėje vyks T.Baranausko ir G.Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje – paskaita apie 1863 m. sukilimo vadą K. Kalinauską
- Pasibaigus visuomeninėms trispalvės 100-mečio iškilmėms LRT apie tai surengs tiesioginę laidą?
- Atradimai Kopgalio kaime: žmonės čia gyveno daug anksčiau (video)
- Panevėžyje vyks „miško broliams“ skirta kasmetinė konferencija
- Kryžiaus žygiai į Baltijos šalis sukėlė ekologinių nelaimių virtinę
- V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę
Skaitai tekstus ta tema, klausai, ar stebi, ir gal nė neįtari, jog ir tu esi ainis to, kieno kauleliai kalne rasti.
Vieni žino, jog jo propropro- kovojo, bet nežino, koks jų likimas.
Kiti žino ir tai, ir tai, tik nežino, kur palaidoti.
Kažkieno propropro- žuvo mūšyje, kažkam okupacijos laikais Lukiškių aikštėje mirties nuosprendis įvykdytas.
Jei Lietuva nebūtų didybės manijos kankinamų kaimynių toks trokštamas grobis, jei jos žemė nebūtų tokios daugybės svetimų karių kojų trypta, tiek karo veiksmų ir ideologinių griovimų niokojama, visi žinotume savo linijos giminių kapus, giminės istoriją, nebūtų taip lengva kaimynių propagandai jaunimui pūsti arabus, jog jie yra niekas, nulis, ir tik prijungta prie kaimynės teritorijos, jos „išgelbėta” taps „normaliu žmogumi” .