Kaip puoselėti sveiką kūną: 7 kineziterapeuto V. Tautkaus patarimai

Pabėgti į jaukumo ir gamtos prieglobstį, toliau nuo darbų ir rūpesčių, yra daugiau nei malonumas ir poilsis.

Tačiau kaip rūpintis kūnu ir gera savijauta, kai dienos kupinos darbų ir rūpesčių? Druskininkuose įsikūrusio „UPA Medical Spa“ centro kineziterapeutas Valdas Tautkus atskleidžia, kad dėmesys sau ir savo kūnui yra svarbus sveikatos ir stiprybės šaltinis.

Jis pasidalino septyniais patarimais, kaip įsiklausyti į kūno ir savijautos signalus, o po gaivinančių procedūrų – išlaikyti teigiamus kūno pokyčius ilgam.

1. Žiemą ruoškimės vasarai

Dabar, kol už lango dar šaltasis sezonas, puikus metas ruoštis vasarai ir rūpintis savo kūnu. Iš tiesų tai reikia daryti nebūtinai intensyviai, bet nuolat.

„Neretai girdžiu, kad vasarą laukia dviratis, plaukimas, darbas sodyboje ir kitos aktyvios veiklos, o šaltojo sezono metu dažnas jaučiasi atribotas nuo fizinės veiklos. Žmonėms patariu nesustoti ir nuolat daryti nesudėtingus gimnastikos pratimus namuose, lankytis įvairiose sporto studijose, labiau stebėti mitybą ir skirti laiko sau“, – pataria Druskininkuose gyvenantis ir dirbantis V. Tautkus.

2. Dirbdami darykime pertraukėles ir dažniau mankštinkimės

Žmogų, kasdien dirbantį sėdimą darbą, kineziterapeutas atpažįstą vos įžengusį į jo kabinetą. Net ir žinodami, kad toks darbo pobūdis nėra pats sveikiausias, vargu ar imsime keisti profesiją. Tačiau pakeisti kasdieninius įpročius yra kur kas lengviau.

„Yra taip vadinamas „laikysenos sindromas“ su savo specifine klinika. Tai nieko bendro neturi su žodžiu „laikysena“, kurį suprantame kaip tiesaus, pasitempusio, aukštai galvą laikančio asmens vaizdą. Iš tiesų pats kūnas pasakoja, kaip šeimininkas gyvena ir jaučiasi. Kai kurie žmonės tiek dirba, kad neturi nė pusvalandžio sau. Jų atsakymas visada būna paprastas: „ne dabar, vėliau, dabar – darbas, projektas, lizingas, o aš pats – vėliau“. Deja, tokiu atveju, išskyrus paaiškinimą, kaip taisyklingai sėdėti ar stovėti, daugiau nieko negaliu patarti. Nes iš tiesų reikėtų kasdien darbo metu daryti pertraukėles, po darbo – aktyviau pajudėti. Jei penkiasdešimt valandų praleidi sulinkęs prie kompiuterio, vos valanda ar dvi mankštos per savaitę mažai tepadeda. Bet būna, kad žmonės susimąsto, tuomet galima tikėtis rezultato ir kito vizito metu išgirsti, kad jau daug geriau“, – teigia V. Tautkus.

3. Sportuodami nepamirškime proto ir saiko

Nusprendę pagaliau pradėti sveikai gyventi žmonės ima sportuoti. Kineziterapeutas įspėja, kad visur reikalingas sveikas protas ir saikas.

„Jei daug metų sėdėjau prie stalo ir staiga nutariau bėgti pusmaratonį – nežinia, kaip sureaguos organizmas. O jei rytais kasdien risnosiu po kelis kilometrus – gal ir nieko blogo. Taip pat jei visą savaitę mano darbinė veikla apsiriboja stovėjimu ar sėdėjimu, o savaitgalį einu su vyrais pažaisti krepšinį ar futbolą – tik laiko klausimas, kada susitraumuosiu. Kontaktiniam sportui, net ir mėgėjiškam, reikia paruošiamųjų pratimų, atliekamų praktiškai kas dieną“, – pataria V. Tautkus.

Tarp dabar madingų sportinių užsiėmimų jis pastebi ir susižavėjimą krosfitu, tačiau pradžioje pataria išmokti teisingos technikos ir užsiimti gimnastikos pratimais, kad vėliau galima būtų saugiai užsiiminėti tokia veikla. Taip pat nemažai diskutuojama dėl bėgimo.

„Aš žiūriu labai paprastai: bėgti reikia mokėti“, – mano vėliau besiskundžiančius pacientus konsultuojantis kineziterapeutas.

4. Konsultuokimės su specialistais

Kalbėdamas apie tą patį bėgimą ar bet kurį kitą sportą, V. Tautkus pataria pirmiausia susirasti profesionalų trenerį ir mokytis technikos. Tai verta padaryti net ir tada, jei sportuojate jau ne pirmus metus, bet nesate tikri, ar viską darote teisingai, o kartais jaučiate kūno diskomfortą.

Specialistas pataria išsiaiškinti, ar individualiai žmogaus kūno konstitucijai iš viso tinka bėgimas, ar geriau rinktis kokią nors kitą sportinę veiklą.

„Toliau – dar daugiau klausimų: kokias traumas kadaise esate patyręs, kokia stuburo juosmens būklė ir taip toliau. Todėl visada verta pasikonsultuoti su objektyviais specialistais, kurie nepuls žūt būt ginti savo atstovaujamo sporto. Žmonėms, kurie visiškai stokoja laiko, gerai kūno savijautai palaikyt gali užtekti ir dabar populiarėjančios japoniškos aerobikos – tabata – užsiėmimų. Galima rasti ir pakankamai saugių pratimų, pagal kiekvieno jėgas“, – teigia V. Tautkus.

5. Siekdami kūno pokyčių – nesustokime vos pajutę pagerėjimą

Kineziterapeutas konsultacijos metu pirmiausia išklauso, atlieka probleminių vietų apčiuopą, testuoja raumenų darbą ir nustato diagnozę. Tuomet pataria ir parodo, kokią veiklą, kokius pratimus toliau turėtų atlikti pats žmogus. Ar žmonės sąžiningai atlieka mankštas?

„Sutinku visokių žmonių. Vieni sąžiningai mankštinasi ir susitikę rodo prieš daugelį metų ant jau susitrynusio popierėlio surašytus pratimus, sako „va, šituos, kur tada davėt, vis dar darau ir man viskas gerai“. Kiti pratimus atlieka tol, kol skatina geriausias motyvatorius – skausmas. Nebeskauda – nebedaro, suskausta – vėl daro. Kartais tai veikia, bet kartais – nebe. Tačiau yra žmonių, kurie visai nieko nedaro, nes tiesiog neturi laiko, noro, jiems „nepadeda“, nepatinka ir daug kitų priežasčių. Visi esame žmonės, visus reikia suprasti. Bet ir žmogus turėtų suprasti – jo kūnas sutvertas judėjimui. Be judėjimo anksčiau ar vėliau jis pradeda gesti. Naujausių dešimtmečių technologijos baigia atimti judėjimą iš daugelio mūsų ir iš mūsų vaikų, paauglių. Todėl reikia pasiryžti peržengti per save ir išsiugdyti gyvybiškai svarbų įproti – judėti nuolat“, – pataria „UPA Medical SPA“ specialistas.

6. Nuolat vertinkime progresą

Paklaustas, kaip dažnai reikėtų lankytis pas kineziterapeutą, V. Tautkus nuramina, kad kažkokio griežto grafiko tikrai nėra, tačiau į kūno pokyčius svarbu žvelgti nuosekliai – jie neįvyks per vieną dieną. Kartais galima pasiekti vienkartinį pagerėjimą trumpam laikui, bet, norėdamas ilgalaikių pokyčių, žmogus turi pats, vadovaudamasis patarimais, atlikti „namų darbus“ bei stebėti net ir mažus pasiekimus.

„Jei laikausi nurodymų, jaučiuosi gerai ir esu tikras, kad pratimus atlieku teisingai, pasimatymai su kineziterapeutu nėra dažni. Bet jei problema nesitraukia, arba darau pratimus ir nesu tikras, ar teisingai darau, ar gaunu iš pratimų viską, ką jie gali duoti – verta apsilankyti vėl“, – pataria V. Tautkus. Kineziterapeutas, atsižvelgdamas į problemą, įvertintų kas jau pasiekta ir padės žengti dar žingsnį pirmyn.

7. Dažniau nuvykime į kurortą!

Pasak „UPA“ centro kineziterapeuto, net jei viena išvyka į kurortą nepadarys stebuklo, tačiau tai gali būti puiki pradžia kelyje į geresnę savijautą. Svečiams, išsiruošusiems į kurortą atgauti jėgų ir gerą nuotaiką, pravers visos SPA paslaugos: mankšta pakelia raumenų tonusą, masažas sumažina kūno įtampas ir padeda atsipalaiduoti, sauna pagerina kraujotaką. Dėl medicininę paskirtį turinčių procedūrų visuomet prieš tai reikia pasikonsultuoti su gydytoju.

Dalis lankytojų į kurortą atvyksta ieškodami ne tik poilsio, bet profesionalios medicininės reabilitacijos, kad galėtų vėl pradėti vaikščioti ir sveikti. Jiems skirtos specialios gydymo ir reabilitacijos programos, gydomosios procedūros ir specialiai pritaikyti kambariai. Tiesa, neformalioje ir malonioje aplinkoje pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu dažnai renkasi ne tik gydytis, bet ir pailsėti bei atsipalaiduoti atvykę lankytojai. Tai puiki proga atidžiau įsiklausyti į savo kūną, surasti silpniausias vietas ir padėti sau jaustis geriau.