Vaikų ir paauglių literatūrą rašančių autorių daugėja tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, todėl pildosi tokiai auditorijai skirtų knygynų ir bibliotekų knygų lentynos. Nors technologijos sudaro didelę vaikų ir paauglių laisvalaikio dalį, bestseleriais virtusios fantastinės knygos, kurių vaikai tiesiog nepaleisdavo iš rankų, parodė, jog knygų skaitymas išlieka svarbus. Fantastinės knygos ne tik sugeba nukelti į nematytą pasaulį, bet ir skatina vaikų kūrybiškumą. Šių metų naujiena vaikų ir paauglių fantastinių knygų kategorijoje – įvairių tarptautinių nominacijų laimėtojos britų autorės Katerinos Rundel (Katherine Rundell) knyga „Vilkų mergaitė“, kurioje gausu veiksmo ir netikėtų siužeto posūkių.
„Vilkų mergaitė“ (leidykla „Nieko rimto“, 2019 m.) – knyga, kurios istorijos siužete pasakojama apie mergaitę Feodorą, jos mamą ir būrį vilkų. Tai istorija parodanti mažos mergaitės begalinę drąsą, gebėjimą greitai prisitaikyti prie sunkių aplinkos sąlygų. Knygoje skaitytojui suteikiama galimybė atrasti savitą laimės suvokimą, kuris svarbus ne tik vaikams ar paaugliams, bet ir suaugusiesiems.
Knyga nukelia į Rusijos miškus
Knygos siužetas vyksta carinės Rusijos (XIX a. pab. – XX a. pr.) glūdumoje plytinčiuose snieguotuose miškuose. Tokia geografinė vietovė pasirinkta ne be reikalo – tai vieta, kuri domina ir pačią autorę. Kuriama legenda apie tai, kad Rusijos didikai, norėdami parodyti savo galią ir turtus, namuose augindavo prijaukintus vilkus. Tik kai šie kam nors grybšteldavo ar atsibosdavo, šeimininkai įsakydavo išvežti augintinius į mišką, kur jais rūpintis imdavosi vilkų laukintojai ir laukintojos. Jų darbas – išmokyti šiuos gyvūnus gyventi laukinėje gamtoje ir nebepasitikėti žmonėmis.
Pagrindinė romano herojė – stipri ir užgrūdinta mergaitė Feodora (vadinama Feo), vilkais rūpinasi kartu su mama. Deja, ne visiems patinka aplink šmirinėjantys nenusakomo elgesio vilkai. Pagrindinis laukintojų priešas – caro generolas Rakovas – itin tūžmingas tipas. Būtent dėl jo romano veiksmas nuolat balansuoja tarp gyvybės ir mirties. Feo tenka užduotis vaduoti nelaisvėn uždarytą savo mamą. Žinoma, padedant vilkams.
Istorinis kontekstas susipina su pasakos motyvais
Nieko nežinantiems apie istorinį kontekstą, autorė vietoje įterpia užuominų, todėl neturėtų būti sunku suprasti minimo Markso, Lenino ar paprastų žmonių revoliucijos idėjų ir kitų faktų. Tačiau tai nėra detalus istorinis romanas, atvirkščiai, – istorinis kontekstas panaudotas greičiau kaip pastiprinimas, o visa kita suveikia kaip geroje pasakoje – įvyksta sunkiai įmanomi dalykai, nes meilė suteikia neįtikėtinos drąsos.
Akylas pastebės faktinių neatitikimų ar kiek šaržuotai perteikto rusų kaimiečių gyvenimo detalių, tačiau visgi sveikintina iniciatyva bandyti pažinti ir perteikti kitos kultūros bruožus. Be to, knygoje tikrai netrūksta sniego pusnių ir stingdančio šalčio, kurį Feo išmoko jausti ir mėgautis. Galop tai galimybė atrasti ir kiek kitokį laimės suvokimą, kuriuo dalinasi pagrindinė veikėja: „Ar esi patyręs jausmą, kai lauke lyja, o namie kūrenasi židinys? O šalia vilkai laižo tau rankas ir bando sukramtyti kilimėlį? Tai ir yra laimė.“
Daugiau apie autorę
Katerina Rundel (Katherine Rundell) – jaunoji britų literatūros žvaigždė, apdovanota už romaną „Stoglaipiai“ (lietuvių kalba išleido leidykla „Nieko rimto“, 2017 m.). Jai teko patirti nemenkų išbandymų, kai, dešimt metų praleidusi su šeima Zimbabvėje, keturiolikos persikraustė į Belgiją, ir reikėjo mokytis visų europietiškos paauglystės subtilybių. Jausdama potraukį literatūrai, baigė studijas Didžiojoje Britanijoje. Jos romanuose gausu biografinių patirčių, pavyzdžiui, vaikystės metai Zimbabvėje ar pomėgis vaikščioti stogais.
