Sveika gyvensena šiais laikais tampa vis populiaresnė ir dauguma mūsų stengiasi nevalgyti bet ko, kas papuola po ranka. Visgi ne visi produktai, laikomi kenksmingais, iš tiesų tokie yra. Dažniausiai pasitaikančias klaidingas sąsajas, susijusias su sveika mityba, komentuoja mitybos specialistas iš Atlantos Dr. Maxime Buyx.
Klaidinga samprata nr. 1: saldūs produktai ir svoris
Cukrus pats savaime storinti negali – storėjama tada, kai suvartojama daugiau kalorijų nei išeikvojama. Vidutiniškai aktyviai europietei moteriai rekomenduojama per dieną suvartoti 2000 kcal, vyrui – 2500 kcal. Pagal savyje turimą energijos kiekį, cukrus toli gražu nėra pirmoje vietoje: daugiausiai kalorijų yra riebaluose (1 g turi 9 kcal) bei alkoholyje (1g turi 7 kcal). Tuo tarpu baltymai bei angliavandeniai, taip pat ir cukrus, 1 grame turi 4 kcal. Reikėtų nepamiršti, jog norint išlikti liekniems, reikėtų daugiau judėti, o mažinant kalorijų kiekį pirmiausiai pamąstyti apie mažiausiai naudos organizmui nešančių produktų, tokių kaip alkoholis, vartojimo ribojimą.
Klaidinga samprata nr. 2: cukrus ir gėrimai
Amerikos dietologų asociacijos duomenimis, mūsų organizmas nejaučia skirtumo tarp natūraliai produktuose esančio cukraus bei cukraus, kurį įsidedame į kavą ar kuriuo gamybos proceso metu gardinami gaivieji gėrimai. Dėl šios priežasties saikingai saldindami produktus nepakenksime sveikatai bei figūrai labiau nei, pavyzdžiui, valgydami saldžius vaisius. Beje, reikėtų turėti omenyje, jog kai kurie vaisiai, tokie kaip bananai ar vynuogės, savyje turi net 16 proc. cukraus, kai tuo tarpu dauguma gaiviųjų gėrimų – apie 11 proc.
Klaidinga samprata nr.3: fosforas ir kaulai
Fosforas nedideliais kiekiais naudojamas kai kuriuose maisto produktuose bei gėrimuose kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga. Vis dėlto, juose paprastai fosforo yra itin mažai – norėdami gauti jo tiek, kiek gauname, pavyzdžiui, suvalgę vieną kiaušinį, turėtume išgerti maždaug litrą gaiviojo gėrimo. Reikėtų turėti omenyje, jog fosforas pats savaime nežaloja kaulų struktūros ir neskatina osteoporozės – pagrindinės jos priežastys yra pernelyg didelis kalcio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka bei hormonų pusiausvyros sutrikimai.
Klaidinga samprata nr.4: rūgštūs gėrimai ir dantys
Nedideli kiekiai rūgšties randami daugelyje produktų, tokiuose kaip vaisių sultys, actas ar gaivieji gėrimai. Jei juose porai dienų paliktume dantį, jo emalis veikiausiai būtų ištirpintas ir jame atsirastų skylučių. Tačiau čia kalbame apie negyvą dantį, o mūsų dantys gyvi!
Gėrimai mūsų burnoje taip ilgai neužsibūna, be to, juose esančios rūgštys greitai neutralizuojamos seilių, kurių sudėtyje taip pat kalcio, fosforo ir fluorido, padedančio atstatyti prarastus mineralus, esančius ant mūsų dantų emalio. Pakenkti dantims galime tik jei vartojame rūgščius gėrimus nesaikingai ir leidžiame jiems pernelyg ilgai užsibūti ant dantų emalio – norint to išvengti, reikia laikytis burnos higienos taisyklių. Su rūgštimis natūraliai susitvarko ir mūsų skrandis, kurio pH yra gerokai didesnis negu daugumos gėrimų. Visgi turintiems skrandžio problemų patartina vengti rūgštingų produktų, ypač apelsinų bei obuolių sulčių, vyno.
Klaidinga samprata nr. 5: angliarūgštės prisotinti gėrimai ir virškinimo sistema
Anglies dioksidas neturi jokio poveikio virškinamajam traktui ir neskatina dujų kaupimosi, nes dujų pašalinimas iš organizmo nėra susijęs su vartojamų skysčių pobūdžiu. Tiesa, kai kuriems žmonėms gazuoti gėrimai gali sukelti sotumo jausmą arba padėti pasijusti kiek lengviau po to, kai jie suvartoja didelį kiekį maisto, tačiau iš tiesų angliarūgštės sąryšio su virškinimu nėra. Beje, metas pamiršti ir kitą itin paplitusį mitą – nei gazuoti gėrimai, nei apelsinai ar kiti maisto produktai nesukelia celiulito, o jį panaikinti galima tik sportuojant ir naudojant tam skirtas priemones.
