Lietuvos liaudies buities muziejus ir karo istorijos klubas „Fuzilierius“ jau ne pirmus metus visus, nebijančius šaltuko ir šiemet kaip reta gausaus sniego, sukvietė į Rumšiškes stebėti „Prancūzų atsitraukimo iš Maskvos“ inscenizacijos.
Nors organizatoriai patarė šiltai apsirengti ir nepamišti termoso su karšta arbata arba kava Rumšiškėse buvo išties karšta. Aidėjo šūviai, griaudėjo patranka, o pasigailėjimo priešams nebuvo. Narsiai nusiteikę uniformuoti ir ginkluoti kariai ne tik atkūrė kai kuriuos 1812–1813 metų žiemos epizodus, bet ir visiem besidomintiems priminė daugiau nei prie du šimtmečius vykusio atsitraukimo istoriją, supažindino su to meto ginkluote. Smalsiausi ir drąsiausi buvo mažieji renginio žiūrovai, kurie, skirtingai nei kai kurie suaugusieji, nekrūpčiojo nuo aidinčių šūvių.
Istorija tokia. Napoleono Didžioji armija atsitraukdama po nesėkmingos kampanijos į Rusiją traukiasi per Lietuvą. Paskutiniai sušalę, alkani prancūzų kariuomenės likučiai traukiasi per Lietuvos miestelius ir kaimus. Vienas toks dalinys, kurį sudaro prancūzų, lietuvių ir lenkų pulkų kariai, traukiasi ties Rumšiškių miesteliu, tikėdamiesi čia rasti perėjimą per užšalusį Nemuną, tačiau juos nepailstamai puldinėja generolo Platovo kazokai ir reguliarioji Rusijos kariuomenė.
Nu jo.
Rumšiškės lietuvių liaudies buities muziejus, o ruošia rusus šlovinančius spektaklius.
Rumšiškėse demonstruojama, kaip prancūzų lietuvių ir lenkų pulkai sutriuškinami ir kaip visad laimi rusai.
Žiaurūs laikai.
Kas tik turi nors kokią galimybę trystelt lietuviams ant galvų, iš karto ja ir naudojasi.
Kas tik gali nusilenkt maskoliams, nedvejodami puola laižyt myžalais aptaškytus kerzus.
Paaiškinkit kodėl taip degradavo “kultūros” veikėjai???