Sausio 25 d., Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai minint 100-ąsias įkūrimo metines, vyko akademijos vėliavos perdavimo naujai paskirtam viršininkui, pulkininkui Juozui Kačergiui, iškilmės. Pagal Lietuvos kariuomenės papročius dalinio kovinę vėliavą naujajam Karo akademijos viršininkui įteikė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Akademija atlieka išskirtinę ir labai svarbią misiją – rengia būsimus Lietuvos kariuomenės lyderius. Lietuvos kariuomenė šiuo metu pradėjo esminį modernizacijos ir plėtros kokybinį etapą, todėl ateityje aukštos kvalifikacijos karininkų poreikis tik augs, – sakė ministras R. Karoblis. – Naujajam akademijos viršininkui keliu vieną tikslą ir uždavinį – stiprinti akademijos bendruomenės intelektinį, kūrybinį potencialą bei tapti stipriu karybos ir gynybos mokslo centru.“
Plk. J. Kačergius, žvelgdamas į visą Karo mokyklos šimtmečio istoriją, išskyrė mokslą, kuris joje reiškė ne tik karinį rengimą.
„Čia dėmesys taip pat buvo skiriamas mokslui, ugdoma kiekvieno kariūno asmens kultūra, kario ir piliečio-patrioto vertybės. Tikiu, kad tai padeda mūsų Tėvynei įtvirtinti bei saugoti savo nepriklausomybę, kiekvienam jos nariui nutiesti savo kelią į bendrą laisvę, – sakė plk. J. Kačergius. – Nors laikas įneša savo korekcijas, tačiau puoselėjamos vertybės, tikslai ir iššūkiai išliko, kaip ir tarpukario Lietuvoje. Šiandien Karo akademija rengia aukštos kvalifikacijos, išsilavinusius lyderius, skiepija patriotizmą, moko būti pavyzdingais, atsakingais, gebančiais savarankiškai priimti sprendimus vadais.“
Renginyje kartu su Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybe taip pat dalyvavo buvę Lietuvos karo akademijos viršininkai, universitetų rektoriai, užsienio valstybių atstovai, Lietuvos karo akademijos bendruomenė. Buvo iššautos trys salvės iš istorinio pabūklo – už Lietuvą, už Lietuvos kariuomenę ir už Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją.
Kariūnai atliko muzikinę programą, grojo Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.
Apie jaunos valstybės karininkų rengimą prieš šimtmetį taip pat kalbėjo istorikas prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas, skaitydamas pranešimą „Karo mokyklos vaidmuo įtvirtinant Lietuvos valstybę“. Pasak istoriko, šioje mokykloje pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo pradėtas profesionalus kariuomenės jaunesniųjų karininkų mokymas, jo svarba ir reikšmė prieš 100 metų buvo žymiai didesnė, nes mokykla kartu atliko patriotinę ir auklėjamąją funkcijas.
Nepaisant okupacijų dešimtmečių, lietuviška ginklo tradicija, vėliava, perimti tautiniai ženklai, priesaika kardu ir lietuviškos kariuomenės idealai, pasak mokslininkų, vienija nepriklausomybės karų savanorius, sukilėlius, partizanus, Karo mokyklos auklėtinius ir šiuolaikinės Lietuvos karo akademijos kariūnus, karius, karininkus: „Juos telkia nenutrūkstamas pareigos jausmas – mokėti ginti ir apginti Lietuvą.“
Lietuvos karo akademija tęsia 1919 m. sausio 25 d. Kaune įsteigtos Karo mokyklos istoriją ir yra perėmusi jos funkcijas. Akademija rengia ir ugdo visapusiškai išsilavinusius, kritiškai mąstančius ir savarankiškus karininkus. Būsimų karininkų rengimą ir ugdymą šioje mokymo įstaigoje užtikrina veiksmingai suderintos universitetinės ir karinės studijos.
Vaizdo įrašas:
Sveikinu Lietuvos karo akademijos bendruomenę. Jums paskirtas garbingas, profesionalus vadovas. Pulkininkui linkiu sėkmės.