„Visas Lietuvos valstybingumo kelias neatsiejamas nuo laisvės kovų, o laisvės kovos – tai pirmiausia karių savanorių žaibiškas atsiliepimas į Tėvynei iškylančias grėsmes“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, sveikindamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų karius su pajėgų įkūrimo 28-osiomis metinėmis.
„Laisvė mums ne dovanota, ji yra iškovota, ir kasdieniais pasirinkimais nuolat įtvirtinama. Kol išliks gyva savanorystės idėja, bus be galo sunku mus įveikti ginklu“, – pabrėžė viceministras.
Sausio 17 d. Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje plevėsavo visos Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) rinktinių vėliavos, kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos savanorių pajėgų vėliavomis – iškilminga rikiuote
buvo minimas 1991-aisiais metais, grėsmės akivaizdoje apsisprendusiųjų stoti Tėvynės sargybon sprendimas. Tuomet, po bandymo ginkluota jėga nuversti Lietuvos Vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įkūrimo.
Savanorius pasveikino ir pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, palinkėdamas ir toliau garbingai nešti per amžių kovas užgrūdintą savanorio vardą.
Iškilmingos rikiuotės metu krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas įteikė pereinamąjį apdovanojimą – istorinį atkurtą XIV amžiaus kalaviją – geriausiai 2018 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopai. Ja, jau ketvirtus metus iš eilės, tapo kapitono Lino Ambraziūno vadovaujama Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-oji lengvųjų pėstininkų kuopa, įsikūrusi Gargžduose.
Savanorius taip pat pasveikino Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras ir už reikšmingą indėlį atkuriant Lietuvos kariuomenę, puoselėjant jos vertybes ir tradicijas įteikė apdovanojimus – Lietuvos kariuomenės medalį kariams ir civiliams „100 metų atkurtai Lietuvos kariuomenei“ dimisijos pulkininkui Antanui Plieskiui (vadovavusiam KASP 2005-2011 m.) ir dimisijos pulkininkui leitenantui Leonui Stonkui.
Visų, žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, atminimas buvo pagerbtas Tylos minute ir perduotos gėlės, kurios visų susirinkusių vardu padėtos prie Sausio 13-osios memorialo, paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietoje ir paminklo „Kariams – Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams“. Gėles nešė bei iškilmingoje rikiuotėje dalyvavo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiųjų puskarininkių delegacijos atstovai.
Savanorius taip pat sveikino Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, KASP vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas, iškilmingoje rikiuotėje dalyvavo Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, užsienio ambasadų atstovai, gynybos atašė, kiti svečiai. Nepriklausomybės aikštėje aidėjo salvės iš senovinės patrankos, dedikuotos Lietuvos Respublikai, Lietuvos kariuomenei ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, grojo KASP orkestras.
Vėliau Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Latvijos, Estijos ir Lietuvos Savanorių pajėgų vadai: brg. gen. Ainārs Ozoliņš, gen. mjr. Melis Kili ir plk. Dainius Pašvenskas, pasirašė kasmetinį savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą. Šiais metais pirmą kartą Lenkijos savanorių pajėgos (Wojska obrony terytorialnej), atstovaujamos vado brg. gen. Vieslavas Kukula (Wiesław Kukuła), pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgomis. Šiuose susitarimuose numatomas karių dalyvavimas bendruose karinio rengimo, sporto ir kituose renginiuose.
KASP įkūrimo metinių minėjimo tradicija jau tapo „Diena su uniforma“, kai visoje Lietuvoje kariai savanoriai, įprastai dėvintys uniformą tik pratybų metu ir dažniausiai savaitgaliais, savo civiliniuose darbuose, mokslo įstaigose ar laisvalaikiu dėvi kario uniformą ir taip stiprina ryšį su visuomene, skleidžia žinią apie kario tarnybą bei pristato savanorių pajėgas.
1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, 1998 m. reorganizuota į KASP). Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius. Įkūrus Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, buvo išspręstas vienas esminis uždavinys – į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.
Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja apie 4900 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas. Kariais savanoriais gali tapti LR piliečiai nuo 18 iki 60 metų.
