Sausio 17 d., sekmadienį, minint Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 25-ąsias metines vyks iškilminga karių žygiavimas Gedimino prospektu ir rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje.
Rikiuotėje dalyvaus ir žygiuos visų šešių KASP rinktinių, apimančių visą Lietuvos teritoriją, kariai su vėliavomis: Dainavos apygardos 1-oji rinktinė (Alytus), Dariaus ir Girėno 2-oji rinktinė (Kaunas), Žemaičių apygardos 3-oji rinktinė (Klaipėda), Vyčio apygardos 5-oji rinktinė (Panevėžys), Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė (Šiauliai) ir Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė (Vilnius).
Kartu dalyvaus ir karių savanorių būriai iš Latvijos ir Estijos, vėliavos gupės – iš Danijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
Sausio 17 d. KASP 25-mečio minėjimo programa
10.00 – 10.45 Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje;
10.40 – 11.40 karių žygiavimas Gedimino prospektu į Nepriklausomybės aikštę;
12.00 – 12.40 iškilminga KASP įkūrimo 25-ųjų metinių rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje;
14.00 – 15.00 iškilmingas KASP įkūrimo 25-ųjų metinių minėjimas LRS Kovo 11-osios Akto salėje;
15.00 val. iškilmingas trijų Baltijos šalių, Lietuvos, Estijos ir Latvijos, savanorių pajėgų bendradarbiavimo plano pasirašymas;
15.00 – 16.00 ekspozicija „Gyvoji istorija” LRS Vitražo galerijoje.
Karius ir susirikusiuosius 12 val. sveikins Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
14 val. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje kalbės: Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, KASP vadas plk. Arturas Jasinskas, garbės savanoris, pirmasis Savanorių vadas atsargos pulkininkas Jonas Gečas, Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, pasižymėję kariai savanoriai bus apdovanoti medaliais ir Garbės savanorio ženklais.
15 val. vyks iškilmingas trijų Baltijos šalių savanorių pajėgų 2016 metų bendradarbiavimo plano pasirašymas, kuris numato Estijos, Latvijos ir Lietuvos savanorių pajėgų bendradarbiavimą karinio rengimo, sporto ir kultūrinėse srityse. Šiuo planu numatoma, kad KASP Rinktinės su giminingais Estijos ir Latvijos Savanorių pajėgų vienetais keisis pėstininkų būrio dydžio vienetais lauko taktinėse pratybose, štabų mokymuose. Toks planas kasmet tradiciškai pasirašomas sausio 17-ąją, minint KASP įkūrimo metines.
15.00-16.00 val. Seimo Vitražo galerijoje veiks Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija „Tas laisvės nevertas, kas negina jos”, kurioje šalia istorinių eksponatų savo atsiminimais dalinsis pirmieji kariai savanoriai, 1991 metais dalyvavę AT rūmų ir kitų svarbių valstybės objektų gynime.
Nepriklauosmybės aikštėje rikiuotės metu tradiciškai bus pagerbti ir apdovanoti geriausi 2015 metų karių savanorių darbdaviai, apdovanota KASP kuopa, parodžiusi geriausius kovinio rengimo ir karių savanorių lankomumo rezultatus. Šiai kuopai bus įteiktas pereinamasis apdovanojimas – XIV a. kalavijas. Ceremonijoje tylos minute bus pagerbti visi kariai savanoriai ir valstybės pareigūnai žuvę už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Taip pat bus padėtos gėlės prie Sausio 13-osios memorialo, prie paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietos ir prie paminklo „Kariams – Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams“.
Renginį Nepriklauosomybės aikštėje stebės: Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Kariuomenės pajėgų vadovybė, kariuomenės dalinių vadai, KASP rinktinių vadai, Estijos savanorių pajėgų (Kaitseliit) vadas brigados generolas Melis Kylis (Meelis Kiili), Latvijos savanorių pajėgų (Zemessardze) vadas brigados generolas Leonidas Kalninis (Leonids Kalninš), Gruzijos Savanorių pajėgų vadas brigados generolas Levanas Gamkrelidzė, Ukrainos Savanorių pajėgų vado pavaduotojas Jaroslavas Spodaras (Yaroslav Spodar), Danijos Savanorių pajėgų vadas, generolas majoras Finas Vinkleris (Finn Winkler), JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos atstovas Metju Farsonas (Metthew S. Farsson), užsienio šalių gynybos atašė, Lietuvos laisvės kovų dalyviai, visuomeninių organizacijų atstovai, kiti svečiai.
1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, 1998 m. reorganizuota į KASP). Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius. Įkūrus Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, buvo išspręstas vienas esminis uždavinys – į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.
Šiuo metu KASP tarnauja daugiau nei keturi tūkstančiai penki šimtai karių savanorių ir daugiau nei penki šimtai profesinės karo tarnybos karių, kurie yra rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, tarptautinėms operacijoms, treniruojami kolektyvinei sąveikai su reguliariosiomis pajėgomis, rengiasi šalies gynybai teritoriniu pagrindu, taip pat teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.
