Lietuvoje daugėja susirgimų tymais: vienas ligonis gali užkrėsti aštuoniolika asmenų

Šiemet Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dauguma susirgimų tymais – 15 atvejų – registruota Visagine ir Ignalinos rajone, du susirgimų atvejai – įvežtiniai  iš Juodkalnijos ir Lenkijos. Visi susirgusieji – suaugę asmenys.

Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje registruoti du įvežtiniai tymų atvejai. Pirmas asmuo, susirgęs tymais, savaitę lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, antras asmuo – ilgiau nei savaitę keliavo Tailande, Malaizijoje, Indonezijoje. Susirgusieji – suaugę asmenys, kurie buvo skiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys savo skiepijimo būklės.

Europos regiono šalyse ir toliau didėja sergamumas tymais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiemet sausio – rugsėjo mėnesiais Europos regione tymais susirgo 54 339 asmenys. Daugiausia tymų atvejų Europos regione užfiksuota Ukrainoje, Serbijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Italijoje, Sakartvele, Graikijoje, Prancūzijoje ir kt. šalyse. Pagal susirgusiųjų tymais amžių didžiausias sergamumas registruotas iki 19 metų amžiaus asmenų grupėje. Dauguma susirgusiųjų –  neskiepyti.

Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti per orą. PSO duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. 2017 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.

Tymų ir raudonukės viruso cirkuliavimo sustabdymui reikalingos aukštos (ne mažesnės nei 95 proc.) skiepijimo aprėptys – dviem tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcinos dozėmis. Pagal 2017 m. statistinius duomenis, Lietuvoje vaikų iki 2 metų amžiaus tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijimo aprėptys buvo 93,5 proc., o tarp 6-7 metų vaikų  – 92,3 proc.

Analizuojant 2017 m. skiepijimo nuo tymų aprėptis, epideminio parotito ir raudonukės infekcijų dvejų metų amžiaus vaikų grupėje nustatyta, kad  mažesnės nei 95 proc. skiepijimo aprėptys yra aštuoniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus. Septynerių metų amžiaus vaikų grupėje – septyniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Vilniaus.

ULAC medikų teigimu, vienintelė apsaugos priemonė nuo tymų infekcijos – skiepai. Todėl gyventojams, nežinantiems  savo skiepijimo būklės arba skiepytiems tik vieną kartą – reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti. Būtina nepamiršti paskiepyti savo vaikų dviem kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozėmis, nes, remiantis moksliniais tyrimais, ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų vakcinos dozių.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo vieno susirgusio tymais gali užsikrėsti nuo 12 iki 18 žmonių.

Kokie yra tymų simptomai?

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7–9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios atsiranda bėrimas, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis smegenų uždegimu.

Ar yra specifinis gydymas?

Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.