Lapkričio 30 d., 14 val., ant pastato, esančio Vaižganto g. 23 (Kaune), atidengta memorialinė lenta Lietuvos kariuomenės pulkininkui leitenantui, teisininkui, Valstybės Tarybos pirmininko pavaduotojui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Juozui Papečkiui.
„Šiame name nuo 1935 m. iki 1941 m. birželio 14 d. gyveno Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Valstybės Tarybos narys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius plk. ltn. Juozas Papečkys (1890-1942), sovietų sušaudytas Sverdlovsko kalėjime“, – toks tekstas iškaltas ant memorialinės lentos.
Ceremonijoje dalyvavo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Juozo Papečkio dukra Daina Kemeraitienė, Kauno įgulos atstovai, Kauno Gedimino vidurinės mokyklos moksleiviai, Lietuvos kariuomenės istorijos paveldo puoselėtojai.
J. Papečkys gimė 1890 m. sausio 1 d. Puskepuriuose, Šunskų valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1910 m. baigė Marijampolės gimnaziją, 1916 m. teisės studijas Maskvos universiteto Teisės fakultete. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, 1917 m. baigė Maskvos Aleksejaus karo mokyklą, tarnavo pėstininkų pulke. 1917 m. Maskvos lietuvių tremtinių komiteto juriskonsultas. Po 1917 m. bolševikų perversmo išvyko į Šiaurės Kaukazą. Nuo 1919 m. mobilizuotas kovojo generolo Antono Denikino Baltojoje armijoje.
1919 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą, Lietuvos kariuomenės savanoris. Paskirtas valstybės gynėjo padėjėju kariuomenės teisme. Buvo valstybės kaltintoju lenkų sąmokslininkų (POW) byloje. 1926 m. birželio 15 d. – gruodžio 17 d. Mykolo Sleževičiaus XIII ministrų kabinete Krašto apsaugos ministras. 1927 m. pulkininkas leitenantas. Išleistas į atsargą 1927-1928 m. advokatavo Kaune. Nuo 1929 m. sausio 1 d. Valstybės Tarybos narys, 1938-1940 m. Valstybės Tarybos pirmininko pavaduotojas.
Buvo aktyvus Lietuvos įstatymų kūrėjas ir teisės aktų tvarkytojas. Vienas Šaulių sąjungos steigėjų, Klaipėdos vadavimo akcijos dalyvis. 1925-1926 m. Karo mokslo draugijos pirmininkas. Bendradarbiavo leidiniuose „Draugija“, „Vilniaus žinios“, „Mokykla“, „Aušrinė“. 1917 m. JAV išleido savo poezijos rinkinį „Eilės – dainos“.
1941 m. birželio 14 d. suimtas ir išvežtas į Sibirą, kalėjo Severouralsko lageryje Nr. 35. Sušaudytas Sverdlovsko NKVD kalėjime 1942 m.
Susiję straipsniai:
- J.Konovaleco atminimui vyks konferencija, bus atidengta atminimo lenta
- Bus atidengiama atminimo lenta pirmajam Lietuvos kariuomenės vadui gen. S. Žukauskui
- Kaune pagerbtas Ukrainos laisvės kovotojo J.Konovaleco atminimas
- Kaune įvyks Dainavos bendruomenės renginys, skirtas Lietuvos kariuomenės 95-osioms įkūrimo metinėms
- Kaune bus minimos Romo Kalantos žūties 40-osios metinės
- Istorinėje Prezidentūroje Kaune prisiminti Juozo Tūbelio nuopelnai
- Misijos Sibiras 2012 pristatymas Kaune
- Kaune kviečia renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti
- Kaune vyko gyvosios istorijos festivalis (nuotraukos)
- Menininkai kviečiami dalyvauti istorijos festivalyje „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812 m.“
- Šį savaitgalį Kaune vyks gyvosios istorijos festivalis „Kaunas 1863. Už mūsų ir jūsų laisvę“
- Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
- „Misijos Sibiras” jaunimo žinia – Lietuva gyva
- Ilga kelionė į tremtį
- Taigoje ir širdyje išminti takeliai
- Įamžintas rašytojo, vertėjo ir politinio kalinio Kazio Jankausko atminimas (nuotraukos)
- L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
- L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
- Palangoje – paroda „Sibiro laiškai“
- Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
- R.M. Lapas. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (II)
- Pristatytas projektas „Kino inkliuzai“
- Berlyne atidaryta paroda, pasakojanti apie Lietuvos okupaciją ir 1941 m. birželio trėmimus
- Bendrijos „Lemtis“ nariai grįžo iš ekspedicijos po tremties vietas Krasnojarsko krašte
- Kviečia paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
- Užsienio lituanistikos centrų studentams – valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos
- Seime minima Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido diena (video)
- Festivalio dalyviams – 700 rankomis drožtų šaukštų iš Zarasų
- Kauno miesto savivaldybė už pilietiškumo ugdymą apdovanota „Auksine krivūle“
- Bus paminėtos gedulo bei vilties, okupacijos ir genocido atmintinos dienos (tiesioginė transliacija)
Garbė Lietuvos Tautos sūnui.