Kauno pilies prieigose iškilsiančios legendinio kario – Vyčio – skulptūros gimimas pasiekė pusiaukelę. Prasidėjusį itin svarbų bronzos liejimo etapą planuojama pabaigti iki birželio vidurio, o skulptūros atidengimas numatytas liepos 5-ąją.
„Liepos 5 dieną Kaune turėsime didžiulę šventę, kuomet bus atidengta Vyčio skulptūra. Savo akimis įsitikinome „Laisvės kario“ didybe. Ko gero, tai bus didžiausia bronzinė skulptūra Lietuvoje“, – teigė šią savaitę Ukrainoje viešėjęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Šiuo metu pradėtas vienas svarbiausių skulptūros gamybos etapų – bronzinių dalių liejimas. Į nuimtas gipsines formas išliejus vašką, vaškinės dalys perduotos į bronzos liejikų rankas.
Pats darbų įkarštis
„Iš bronzos bus nulieta daugiau kaip 500 atskirų dalių, iš kurių susidės visa skulptūra. Tai tarsi mozaika, kurią privalėsime sudėti į vieną nuostabų kūrinį“, – pasakojo skulptūros gamyba besirūpinantis Nacionalinės meno premijos laureatas skulptorius prof. Arūnas Sakalauskas.
Pasak jo, šiuo metu iš bronzos liejamas pjedestalas bei apatinė skulptūros dalis. Išlieti visas skulptūros dalis tikimasi iki birželio mėnesio vidurio. Vėliau detalės bus suvirinamos ir nušlifuojamos.
„Gipsinės formos bus laikomos tol, kol skulptūra bus pastatyta ant pjedestalo. Kadangi detalių iš tikro daug, šios formos bus tarsi garantas, kad vienai iš detalių suskilus, būtų galima operatyviai pagaminti naują“, – aiškino A. Sakalauskas.
„Įsitikinome, jog darbai vyksta dieną ir naktį. Papildomai samdomi liejimo meistrai tam, kad procesas vyktų kuo sklandžiau ir sparčiau. Darbai vyksta pagal grafiką, todėl tikimės geriausio rezultato“, – sakė iš Ukrainos sugrįžęs ir ten gyvai skulptūros gamybos darbus apžiūrėjęs architektas, prof. Jonas Audėjaitis.
Pasiruošimas pilies prieigose
Kol skulptoriai dirba Ukrainoje, Kaune pradėti Vyčiui skirtos aikštelės įrengimo darbai: iškastas gruntas, įrengti pjedestalą laikysiantys poliai. Kiek vėliau bus sumontuotas aikštelę apjuosiantis metalinis bortelis, supiltos atsijos.
Bronzinė skulptūra stovės ant tamsaus granito 6 metrų skersmens sferos. Aplink pjedestalą iš šviesaus granito plokščių bus suformuota kietos dangos dalis, kuri pereis į skaldos dangą, nuo vejos atitvertą metalo borteliu.
Pasak projektą rengusių architektų, skulptūra stovės Kauno pilies kiemo centre. Tarp dviejų pilies bokštų, gynybinės sienos ir skulptūros susidaro menamas ryšys, sukuriantis vientisą kompoziciją.
Ragina aukoti
Siekiama, kad skulptoriaus A. Sakalausko sukurtas bronzinis paminklas būtų pastatytas už žmonių bei įmonių suaukotas lėšas, kurias renka Vyčio paramos fondas. Daugiau informacijos apie galimybes prisidėti prie Vyčio paminklo įgyvendinimo galima rasti interneto svetainėje. www.vytis.kaunas.lt.
Susiję straipsniai:
- Kauniečiai renka vietą Vyčio paminklui (video)
- Vyčio kelias į Kauną: miestas pradėjo pasiruošimą
- Kaunas ruošiasi Vyčio paminklo statybai (video)
- Vyčio paminklo statybos klausimu vis dar nėra sutarimo su Vilniaus savivaldybe ir Kultūros ministerija
- Visuomenininkai kviečia rinktis į Vilniaus Lukiškių aikštę ir apginti Vyčio paminklą (video)
- Vyčio paramos fondas: Simbolių nemylinti mažuma primeta visuomenei savo nuomonę
- Kultūros komitetas nagrinėjo Vyčio paramos fondo iniciatyvą
- Kaune pasibaigė nuotaikinga folkloro šventė „Atataria lamzdžiai 2013“ (nuotraukos, video)
- Kaune bus atidengtas paminklas Jonui Jablonskiui
- „Aktualus interviu“: V. Kavaliauskas apie Vyčio skulptūrą Vilniaus Lukiškių aikštėje
- Kaune tris dienas aidėjo lamzdžiai (nuotraukos)
- Kauno Rotušės aikštę papuošė floristinė skulptūra (video)
- Kaune pristatyti siūlymai dėl Ąžuolyno parko tvarkymo
- Kaune atidengta atminimo lenta Liudui Vailioniui (nuotraukos)
- Kaune kviečia „Vaikų Velykėlės-2015“
- Nepaisydami Vilniaus mero nepritarimo visuomenininkai gamins paminklą Vyčiui (video)
- Kaune kviečia renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti
- Kovo 11-oji Kaune šiemet bus atšvęsta įspūdingai
- Kauniškiai ruošiasi sniego skulptūrų festivaliui Japonijoje (video, tiesioginė transliacija)
- Kauno menininkai siūlo keisti premijų skyrimo tvarką
- Kultūros ministerijos ir ŠMC „kūrybinėse dirbtuvėse“ bus ieškoma Lukiškių aikštei tinkamo paminklo
- R. Grigas. Vyčiui Vilniuje „dar ne vakaras“ (video)
- Laisvės alėjos bohemos gyvenimą primins meninis renginys
- Apdovanoti geriausių naujos Lietuvos architektūros kūrinių autoriai architektai
- Siūloma Vyriausybei atnaujinti darbo grupę Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymui
- D. Šepetytė. Statomas ne tik Vytis. Kai kas daugiau
- ŠMC bus paskelbtos atrinktos Lukiškių aikštės paminklo projektų idėjos
- Įvyks renginiai, skirti Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui paminėti
- Jau šį savaitgalį Vilniuje vyks studentų chorų šventė
- A. Gelžinis. Lukiškių aikštė: išmoktos ir neišmoktos pamokos
Užtat mes…pas mus…ėėė… bus BUNKERIS su kalva ! Vo! Ižgraužkit kauniškiai!
Prasmingas ir gan tinkamai patrauklus Didžiojo KĘSTUČIO sūnaus Vaidoto – Kauno gynėjo atminimo įamžinimas.
O kur ir kada Kaunas gaus VYTĮ? Vytį – kaip žymens įvaizdžio atvaizdą – g a r b ų, TINKAMĄ?
Matyt, jau būtų laikas užnemuniečiams imtis paminklo karaliui Vyteniui, sustabdžiusiam Traidenio laikais prasidėjusį Mozūrijos plėtimąsi į užnemuninės Lietuvą, vykusiomis kovomis padėjusiam tvirtus istorinius ir teisinius pamatus, kad ji išliktų Lietuvos teritorija. Turbūt tinkamiausia vieta paminklui būtų Vištytis, Rudamina, Veisėjai, Seirijai, Alytus. Turiu omenyje, kad vieta paminklui ieškotina nurodytame plote. Juk užnemuninės dalies išlaikymas Lietuva yra svarbus jos istorijos faktas, tačiau iki šiol nėra deramai valstybiškai ir tautiškai akcentuojamas.
Gera teisinga mintis,įamžinti Vytenio vardą,siūlyčiau Rudaminos pilekalnį.
Užnemunėje (Jūrė) yra aptikta trečia dabartinės Lietuvos teritorijoje buvusi paleoastronominė observatorija, kurios amžius siekia 6,5 tūkst. m. laiką (Palanga – 9,6 tūkst. m., Vilnius – 9,4 tūkst. m. atgal). Kultūriniu požiūriu, išeitų, Užnemunė yra labai plati sąvoka. Mozūrus už pagalbą vokiečių ordinui, skverbiantis į Lietuvą, triuškino ir lietuvis žemaitis Treniota. Derėtų jam už tai paminklą Vištytyje, ginant Užnemunę nuo mozūrų, statyti. Jūrės observatorijoje, gi, reikėtų palikti vietą legendiniam A. Vienuolio aprašytam astronomui Šmukštarui (kirtis ant “u”). Hm, tiesiog nežinau, ką dar apie paminklus galima būtų bepasakyti. Na, dėl Suvalkų. Teritorija išsikoduoja taip, kad čia gyvena suvalkai – skal(u)viai = skalviai. Ne nuo žodžio “kalvis”, o nuo žodžio “kalva” taip išsikoduoja. Ir iš tikro – važiuokite į mūsų Suvalkus dab. Lenkijoje per Punską su turistiniais maršrutais, tai pamatysite kalvų ten daugiau nei lygumose aplinkui Marijampolę. Beje, skaičiau kadaise nuotykių romaną apie senovę Šiaurinėje Afrikoje, kur tarp išsigelbėjusių vergų dominuoja tvirto šiauriečio skalvio figūra. Išeitų, kad pagal tą legendą Suvalkuose arba Punske derėtų statyti paminklą skalviui. Na, miestas “Kapsa” Š. Afrikoje minimas Strabono “Geografijoje”. “Kapsiečiai” minimi ir pas Plinijų Vyresnįjį. Ką manytų apie paminklą “kapsui” Marijampolės (buv. Kapsukas) miesto gyventojai arba “kap cy” sakantys alytėnai? Žodžiu, yra ką studijuoti, galvoti ir, užsimovus pirštines daryti akciją “paminklą…darom”. Toli perspjautas būtų tada ir Vytis, koks jisai man bebūtų artimas.
Ne visiems iš karto. Svarbiausia figūra kovose dėl Užnemunės išlaikymo Lietuvos teriritorija be abejonės yra Vytenis. Jis vokiečių kronikose kalbant apie Lietuvą minimas kaip karalius sūnus, vėliau karalius. Tai lietuviškai skandinaviškos Mindaugo politinės linijos tęsėjas. Jį tiktų vaizduoti sėdėntį ant nerimstančio, nenustovinčio vietoje, priekine koja net žemę kasančio iš to ryžto kautis su priešu už priekyje besidriekančius Lietuvos laukų plotus žirgo. Ugdykime patriotiškumą, meilę savo šaliai, tautai reiškiant pagarbą konkrečioms asmenybėms. Verčiausia iš jų dabar yra Vytenis. Be abjonės Vištytis gali būti vienu iš jo dvarų. Tose apylinkėse galėjusi būti ir Lietuvos pasienio – Bisenos pilis, kurią kyžiuočiai užpuolė jau 1283 metais priėję prie jos užšąlusio Vištyčio ežero ledu. Taigi Vyštytis būtų labai tinkamas Lietuvos pasienis Užnemunėje Vytenio paminklui statyti.
Šių dienų istoriją, gerb. Vilna, jūs žinote geriau už mane, todėl pasikliaučiau jumis ir paminklą Vyteniui (Vijteniui) tikrai statyčiau Vištytyje (Vijštytyje) Pagarba..