Penktadienis, 26 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

D. Petkus. Mažosios Lietuvos diena – nacionalistinė šventė

Dovilas Petkus, www.propatria.lt
2018 12 03 08:20
4
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba, pasakyta lapkričio 29 d. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje vykusiame renginyje, skirtame Tilžės akto šimtmečio minėjimui.

Šiandien, mūsų valstybės šimtmečio akivaizdoje, stengiamės suvokti, kokia yra Tilžės akto ir Mažosios Lietuvos šimtmečio reikšmė. Atkreipsiu dėmesį, jog sąmoningai naudoju sąvoką Mažosios Lietuvos šimtmetis. Nors šiame krašte daugybę amžių gyveno lietuviai, jam tik 100 metų. Tokį neilgą laikotarpį verčia rinktis faktas, jog tik paskutinį šimtmetį Mažosios Lietuvos krašte atsirado žmonių, kurie valingai paskelbė, jog šioje teritorijoje taisykles nustatinės ir savo gyvenimą kurs būtent Lietuvių tauta. Ilgą laiką gyvenę ar tai rusiškose, ar vokiškose imperijose, lietuviai viso labo buvo etnosas, kuris tirpo kaip sniegas. Tačiau prieš šimtmetį įvykę politiniai lūžiai sujungė Mažąją ir Didžiąją Lietuvas, politinę lietuvių tautą sugrąžindami į pasaulio istoriją.

Visgi, nei mūsų valstybės šimtmetis, nei Tilžės aktas ar jį pasirašiusių mažlietuvių veiksmai negali būti aptariami be vieno politinės teorijos termino. Dažnai šiandien jis mums suprantamas kaip nepriimtinas, de facto politinis keiksmažodis, o visi kuriems šis žodis natūraliai suprantamas ar net patinka – visuomenės paraštėse. Negalėtume net pradėti suvokti, ką ir kodėl šventėme vasario 16-ąją prie laužų, arba šiandien, kuomet minime Tilžės akto dieną, atsakyti, kodėl tai darome, jei šį terminą paliktume nuošalyje, lyg nesusijusį. Ir tas žodis yra nacionalizmas.

Nacionalizmas šiais laikais yra plačiai smerkiamas. Nacionalizmo kritikai aiškina, kad nacionalistai iškelia savo tautą aukščiau kitų, niekina kitas tautas, kitataučius laiko prastesniais žmonėmis.

Visai neseniai panašiai pareiškė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas, kurio teigimu nacionalizmas yra absoliuti patriotizmo išdavystė. Nors iš tiesų, žvelgiant politologiškai, patriotizmas yra įpareigojanti savo tėvynės ir tautos meilė, o nacionalizmas – tautos siekis pačiai save valdyti turint savo valstybę. Jei vadovautumėmės prancūzų prezidento pasiūlyta samprata, būtų normalu ištarti net ir tokią frazę: „tėvynės meilė tiesiogiai prieštarauja tautos siekiui turėti savo valstybę“. Akivaizdu, kad tai loginė klaida. Juk iš tiesų, patriotas be nacionalisto tiesiog neturi valstybės ir sąmoningos tautos, kurią ir galėtų atsakingai mylėti. Kartu patriotas būtų visiškai nenuoseklus, jeigu tik mylėtų valstybę, bet smerktų tuos, kurie tą valstybę sukūrė, kurie ją gynė ir kurią ją nori išsaugoti ateities kartoms.

Tiesa ta, jog be nacionalizmo nebūtų ir patriotų. Jų tiesiog negalėtų būti. Nacionalistai pasiekia, kad valstybės atsirastų ir išliktų. Tai esminis jų tikslas. Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios signatarai, nepriklausomai nuo savo skirtingų pažiūrų, buvo visi be išimties nacionalistai, nes siekė būtent nacionalistinių tikslų. Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos tautinis sąjūdis buvo nacionalistinis projektas. JAV tėvai kūrėjai, iškovoję nepriklausomybę nuo Britų imperijos, buvo kuo tikriausi nacionalistai.

Šio dabar mums atgrasaus termino diskreditavimas turėjo išskirtinę istoriją. Po II pasaulinio karo kairiųjų ideologai, o konkrečiai Frankfruto neomarksistų mokykla, net sukūrė vadinamąją fašizmo skalę pagal kurią buvo stengiamasi diskredituoti visus tėvynės meilę, patriotizmo ar nacionalizmo terminus naudojančias politines jėgas. Daugiau nei du dešimtmečius pokariu įprastai suvokta nacionalizmo sąvoka dėl nuolatinio lyginimo su vokiečių nacizmu tapo politikų vengiamu žodžiu. Dar vėliau pereita iki masinio įpročio nacionalizmą ir laikyti nacizmu. Negalėtų būti didesnės klaidos. Visi kas skaitė Hitlerio „Mein Kampf“ žino, jog nacionalsocializmo ideologija nereikalavo net tokio dalyko kaip vokiečių tautos išlikimas. Vadovaujantis nacizmo idėja, vokiečių tauta arba net ir iš kitų tautų antropologiškai atrinkti arijų rasės individai viso labo buvo tinkamiausia medžiaga atsirasti vadinamajai superrasei – uebermensch, kuriai ir turėjo esą būti patikėtas visos Europos likimas bei ateitis. Tokie antropologiniai eksperimentai yra nebe nacionalizmo ir juo labiau ne patriotizmo išraiška. Nacionalizmas gerbia visų tautų lygią teisę į savo valstybę ir niekada nepalaikė imperializmo, visi kitų tautų užkariavimai yra tiesioginis nacionalizmo trypimas ir naikinimas, jo idealo išdavystė. Tai akivaizdžiausiai rodo, kad tarp nacizmo ir nacionalizmo panašumas yra nebent fonetinis.

Reikia pabrėžti, kad šio antropologinio rasizmo maišymas su nacionalizmo teorija yra ne kas kitas, bet dar garsiai neįvardintas nusikaltimas prieš visus, kurie reikalavo ar reikalauja lygaus visų tautų siekio savarankiškai tvarkytis ir gyventi savo valstybėse.

Tokią nacionalizmo ir nacizmo samplaika, įsitvirtinusi Vakaruose, buvo pažįstama mums ir sovietiniame bloke. Tiesa, dėl skirtingų priežasčių: komunistinio internacionalo idėjai trukdė mintis apie kiekvienos šalies suverenumą, nacionalinius interesus ar net kitokias sovietinio modelio sampratas, dėl viso to tarybinėje mokykloje nacionalizmas taip pat buvo sėkmingas maišomas su Adolfu Hitleriu. Reikia atkreipti dėmesį, kad sovietmečiu netgi LDK istorija, nors ir nutylint didžiąsias lietuvių pergales ar jų roles, visgi nebuvo naikinama taip, kaip nacionalinės tarpukario ar tuo metu vadinamosios fašistinės Lietuvos istorijos laikotarpis, kuris pagal sovietų planą lietuvių atmintyje turėjo pasilikti kaip išskirtinai beprotiškas nacistinių kapitalistų ir vergvaldžių siautėjimo laikas.

Visgi, kodėl tiek daug kalbu apie šį terminą? Priežastis glūdi tame, jog Tilžės akto minėjimas ir jo autoriai Martynas Jankus, Navakas, Jonas Vanagaitis, Enzys Jagomastas ar kiti taip pat buvo ne kas kita bet nacionalistai, o ši šventė – jų darbo rezultatas. Nepagrįstai bijodami mano minėtos sąvokos, kartais mes netgi nesąmoningai viską ir visus, kas siejasi su šiuo terminu, norim išstumti kaip blogą prisiminimą, kaip kažką nejaukaus, galbūt hitleriško, nors kodėl taip manome ir negalime paaiškinti. Už mus tai sugalvojo ir pasakė kiti, mes tik kartojame klišę ir nesusimąstome, kad ji sovietinė.

Tokio mąstymo rezultatai visada materializuojasi ir yra akivaizdžiai regimi. Galime pastatyti paminklus kunigaikščiams, prūsų vadui, kačiukui ir peliukui, bet tiems Mažosios Lietuvos vyrams, kurių ir tik kurių dėka šiandien Klaipėda yra išties Lietuvos dalis, mes bijome ar laikome juos nevertais. Nacionalizmas, kuris prieš šimtmetį galėjo Tilžės aktui suvienyti socialistą Vanagaitį ar liuteroną Lėbartą, šiandien tapo mus priešinančiu veiksniu. Ankstesniais laikais istorinėms asmenybėms statėme paminklus – tautos vieningumo simbolius. Dabar jie tapo mus skaldančių ginčų objektu.

Lietuvos istorijoje turėjome tik du politinius patriarchus, daugiau nei vieno: J. Basanavičių – Didžiosios Lietuvos ir Martyną Jankų – Mažosios Lietuvos moralinį ir politinį lyderį. Po didžiulio iečių laužymo, diskusijų apie paminklų grožį, nesutarimų dėl vietos, paskatinti šio šimtmečio visgi sugebėjome vieną patriarchą sugražinti į Lietuvos sostinę Vilnių – praeitą savaitę Basanavičiui pagaliau atidengtas paminklas, įkurtas jo skveras. Deja, Mažosios Lietuvos patriarchui šio krašto sostinėje tokio pagarbos ženklo ir toliau nelieka.

Netrūksta ir bandymų iš istorinės perspektyvos sumenkinti Tilžės akto signatarų politinės valios veiksmą. Esą jie galbūt neatstovavę visų lietuvininkų nuomonės, o Tilžės aktas neturėjo ypatingos reikšmės šio krašto gyventojams. Tačiau tokie priekaištai sunkiai suvokiami žvelgiant iš valstybingumo perspektyvos. Priešingai, tai parodo, jog veikdami net pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis šie signatarai pademonstravo istorinių kataklizmų taip ir neįveiktą lietuviškos politinės valios pavyzdį. Tilžės aktas kuris tapo nacionalistinės Mažosios Lietuvos istorijos kulminacija, tapo lemtinga priežastimi, kodėl 1923 m. šio krašto žemės susijungė su Didžiąja Lietuva, 1946 m. sovietai neturėjo kur dėtis ir gražino Klaipėdą tuometinei LTSR arba 1990 m. byrant sovietinei imperijai turėjo patraukti savo agresijos instrumentus nuo bandymų Klaipėdą priskirti Kaliningrado sričiai. Nedidelės, tačiau aktyvios lietuvių patriotų bendruomenės idėja šimtmečio perspektyvoje pasirodė stipresnė net už stambiausius geopolitinius žaidėjus. Šio įvykio dėka mūsų kraštas nėra kažkieno „kampininkas“, bet Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos vartai į pasaulį.

Išsivadavę iš mums primestų neteisingai interpretuojamų lozungų ir sugebėdami dalykus vadinti tikraisiais vardais, suvokiame, kam ir už ką šiandien turime nusilenkti ir padėkoti. Tik tokiu būdu mūsų minėjimas įgauna realią prasmę.

Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva. 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai?
  2. Atidarytos dvi parodos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje
  3. V. Bagdonavičius. Vydūno sugrįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas
  4. A. Vaškevičius. Amerikos lietuviai Karaliaučiaus krašte drąsiai kėlė Mažosios Lietuvos vėliavą (nuotraukos)
  5. V.Turčinavičius. Drąsiausias Lietuvos politinis-karinis žygis
  6. V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė
  7. S. Ignatavičius. Nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę Jonas Šimkus
  8. V. Šilas. Testamentinis lietuvnininkų aktas
  9. V. Bagdonavičius. Pirmosios lietuviškos dainų šventės – Mažojoje Lietuvoje (nuotraukos)
  10. B. Volodzka. Klaipėda negali užmiršti Martyno Jankaus
  11. Č. Iškauskas. Kaip Lenkija gviešėsi Klaipėdos krašto
  12. A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
  13. V. Bagdonavičius. Martynas Jankus ir Vydūnas: bendrumai ir skirtybės
  14. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  15. E.Girskis. Baubsime tol, kol mus išgirsite!
  16. Č.Iškauskas. Nacionalizmas ar tautiškumas: kokį turime Lietuvoje?
  17. J. Girnius. Tauta ir tautinė ištikimybė (I)
  18. Klaipėdoje vyks seminaras „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“, skirtas Tilžės aktui paminėti
  19. M. Kundrotas. Žvejyba drumstame vandenyje
  20. Tautininkai pagerbė kovotojus už Tėvynę ir lietuvybę (nuotraukos)
  21. M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento?
  22. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  23. L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (I)
  24. V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“
  25. L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (IV)
  26. Pagerbtas Tilžės Akto signataras Jurgis Arnašis (nuotraukos)
  27. M. Kundrotas. Vidurys. Ar visada auksinis?
  28. L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (III)
  29. Seime bus minimas Tilžės akto šimtmetis
  30. Minimas Tilžės Akto 100-metis

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Vaidis says:
    2 m. ago

    Kaip visada, Dovilas yra teisus, drąsus, tautiškai susipratęs jaunas politikas.
    Kiekvienas žmogus turi mylėti savo Tėvynę, savo Tautą, savo Kalbą ir ją ginti.

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    2 m. ago

    “Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva. ” Tokios Tiesos nesunaikinsi.

    Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      2 m. ago

      Graži svajonė, bet tikrovėje yra kitaip. Štai ką turim
      *
      Lietuvos konstitucijoje pirminio pavidalo (n_e_p_a_i_s_a_n_t partinių gaujų daugybinių pakeitimų), visuose straipsniuose aiškiai parašyta, kad Lietuvoje šeimininkauja Lietuvos piliečiai – Tauta turi suvereno galias. Tačiau komunistams tai nepatiko ir jie pradėjo juodus darbus. Lietuvos partizanų neišjungtos, rublinių maskvėnų komunistų liekanos (landsberginių, brazauskinių, kirkilinių, karbauskinių, bei kt. gaujos), susidėjo su eurorubliniais briuseliniais komunistais ir savo d_a_r_b_a_i_s parodė, kad Lietuva buvo ruošiama svetimšalių šeimininkavimui.
      *
      Pavyzdžiai, dėl aiškumo:
      I. Jau 1996 metais komunistuojančios partinės gaujos, antikonstituciniame suėjime (Seime), „nepastebimai“ pakeitė žemės 47 straipsnį būsimų svetimšalių šeimininkų smulkių sklypelnikų naudai, pakeitė be Tautos valios (!). Kai Tauta nepastebėjo tokios „smulkmenos“, komunistuojančios gaujos dirbo savo juodus darbus kitame antikonstituciniame suėjime (Seime) tol, kol 2003 pakeitė žemės 47 straipsnį ir vėl būsimųjų svetimšalių šeimininkų tik jau stambių (!) žemgrobių naudai.
      II. Svetimšalių šeimininkų naudai Lietuvos litas buvo ilgai pririštas ir tąsomas valkiojamas svetimšalių tol, kol galutinai sunaikintas. Svetimšalių naudai mums yra primestas eurorublis.
      III. Svetimšalių šeimininkų naudai, Seimo konstitucijos salėje, šalia Lietuvos konstitucijos (kuklios knygutės) žaibišku kvailu greičiu atsirado komunistuojančių gaujų Lisabonos sutarties viršvalstybinių (!) taisyklių tekstų knyga (l. didelis griozdas).
      ___________________________________________
      Okupuotoji Lietuva (30 metų komunistus dangstančiųjų partinių gaujų)
      2018 gruodžio 4

      Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      2 m. ago

      Graži svajonė, bet tikrovėje yra kitaip. Štai ką turim
      Karaliaučiaus krašte – vis dar yra Putino okupantų gauja.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Petkus. Kaip „Laisvės“ partija Lietuvą „išdūrė“

2021 02 23
JAV ir Lietuvos vėliava | lrv.lt nuotr.

Vasario 16-ąją – Lietuvą pasiekė sveikinimai iš viso pasaulio

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

2021 01 09
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

2020 12 14
Seminarai

V. Šilas. Sveikinu Tilžės Akto dienos proga

2020 11 30
Vytautas Šilas ir Petras Šmitas knygos Mažoji Lietuva: lietuvininkų kovos pristatyme | Leidykla „Andrena“, E. Macio nuotr.

V. Šilas. Dėmesio Mažajai Lietuvai (nuotraukos)

2020 10 08
Emanuelis Makronas | almasdarnews.com nuotr.

E. Makronas: Valdovų rūmai – puiki atsinaujinusios Lietuvos metafora

2020 10 01
E. Makronas VU | E. Kurausko nuotr.

Prancūzijos Prezidentui suteiktas VU garbės daktaro vardas

2020 09 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis turėtų tapti patrauklesni
Gamta ir žmogus

Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis turėtų tapti patrauklesni

2021 02 26
Švietimo įstatymo pataisa atvers kelią įvairesnėms neformaliojo švietimo mokykloms
Lietuvoje

Švietimo įstatymo pataisa atvers kelią įvairesnėms neformaliojo švietimo mokykloms

2021 02 26
D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
Kultūra

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

2021 02 26
L.Balsys. Europos Sąjungos politika atominės energetikos srityje
Energetika

Žalioji energija: mažės sąskaitos ir įsitvirtins energetinė nepriklausomybė

2021 02 26
Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas
Gamta ir ekologija

Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę

2021 02 25
Vilniečių laukia ypatinga naujametė dovana: atidaromas Fabijoniškių baseinas
Lietuvoje

Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą

2021 02 25
Siunta | omniva.lt nuotr.
Lietuvoje

Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų

2021 02 25
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
Lietuvoje

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

2021 02 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Paaiškėjo apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Bartas apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Pajūrietis apie Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Ugnis dar tik įsiplieskia? apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis turėtų tapti patrauklesni
  • Švietimo įstatymo pataisa atvers kelią įvairesnėms neformaliojo švietimo mokykloms
  • D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • Žalioji energija: mažės sąskaitos ir įsitvirtins energetinė nepriklausomybė

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1556; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 996; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 807; komentarų: 10
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 794; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 661; komentarų: 18
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 659; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

D. Petkus. Kaip „Laisvės“ partija Lietuvą „išdūrė“

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
9
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjus daugiau nei trejetai mėnesių nuo Seimo rinkimų, galime įvertinti pirmuosius naujosios vyriausybės darbus. Reikia, pažymėti, kad valdantieji rudenį atėjo...

Skaityti toliau

Vasario 16-ąją – Lietuvą pasiekė sveikinimai iš viso pasaulio

by Ditė Česėkaitė
2021 02 16
0
JAV ir Lietuvos vėliava | lrv.lt nuotr.

Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga Prezidentą Gitaną Nausėdą ir visus Lietuvos žmones sveikina užsienio šalių vadovai. Sveikinimuose Lietuvai...

Skaityti toliau

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

by Kristina Aleknaitė
2021 02 16
1
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę žinoti Lietuvos istoriją ir ją įprasminti šių dienų tikrove. Visi yra girdėję apie Lietuvos kunigaikščių...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Paaiškėjo apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Bartas apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Pajūrietis apie Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Ugnis dar tik įsiplieskia? apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • O tokia galimybė patinka? apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
Kitas straipsnis
Kaune bus atidengtas ženklas skirtas Lietuvos Respublikos 1918-1940 m. ministrų kabineto narių atminimui

Kaune bus atidengtas ženklas skirtas Lietuvos Respublikos 1918-1940 m. ministrų kabineto narių atminimui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai